Gegužės 6-ąją pasaulyje minima Tarptautinė diena be dietų. Tai nereiškia, jog dietų turėtume atsisakyti tik vieną dieną per metus. Ši diena skirta susimąstyti apie dietų keliamus pavojus ir paskatinti pakeisti jas kasdieniais sveikos mitybos įpročiais. Ilona Kuodienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą sveikos mitybos skatinimo srityje, pabrėžė, kad negalėtų pasakyti 101 recepto, tinkančio kiekvienam. Norint numesti svorio ar keisti mitybos įpročius būtina individuali konsultacija.
Svarbu nepakenkti
Dažniausiai dietomis vadiname griežtai nustatytas mitybos taisykles, kurios nurodo atsisakyti tam tikrų produktų, reguliuoja valgymo laiką ir maisto kiekį. Jų besilaikantys asmenys nuolat skaičiuoja kalorijas ir kasdien tikrina savo kūno svorį. Susižavėję greitomis ir veiksmingomis dietomis galime susidurti su rimtomis sveikatos problemomis arba nemenku nusivylimu.
Mitybos specialistė I. Kuodienė sako, kad dažniausiai dietos yra tik trumpalaikis mitybos pakeitimas, kurių rezultatas – keli nukritę kilogramai – džiugina neilgai. O kartais po alinančios dietos žmogų aplanko anksčiau snūduriavusios ligos paūmėjimas ar pablogėjusi savijauta. Mitybos specialistė teigia, kad dietą organizmas priima kaip šoko būseną, tad jai pasibaigus ima kaupti maisto atsargas ir taip susigrąžina numestus kilogramus. Mitybos tikslas turėtų būti bendra sveika gera savijauta, sveikesnio maisto vartojimas, perėjimas į sveikesnio stiliaus gyvenseną kasdien, o ne trumpalaikis kūno masės sumažinimas.
Protarpinis badavimas, pasak I. Kuodienės, jokia naujiena. 12 val. nevalgyti per naktį visai normalu. Ilgesnis nevalgymas gali pakenkti, ypač diabetu sergančiam, moterims gali sutrikdyti hormonų veiklą, kai kurioms dėl badavimo prasideda kraujoplūdis ir pan.
Daugybė liekninamųjų arbatų pakelių parduotuvių lentynose sukelia iliuziją, kad jas gerdamos tapsime nendrelėmis. Specialistės teigimu, bet koks vanduo lieknina. Jo reikia gerti, kad būtume sveiki, žvalūs, gerai suvirškintume maistą. Žolelės dažniausiai turi tam tikrų savybių, kurios, esant nėštumui ar sergant kai kuriomis ligomis, gali pakenkti, todėl jas vartoti turėtume atsargiai. Be to, prie kiekvienos liekninamosios arbatos rašoma, kad jos vartojimą reikia derinti su sveika, subalansuota mityba ir fizine veikla.
Lepinimasis geru oru gamtoje taip pat neturi būti susietas su persivalgymu – norime jaustis žvalūs ir energingi, tad ir maistą renkamės atitinkamą. Savo iškylas vis dažniau pradedame įsivaizduoti be pakelio bulvių traškučių, saldumynų ar rūkytų mėsos gaminių, vietoj jų renkamės riešutus, vaisius, uogas ir daržoves. Išvykos gamtoje su kepsniais ir šašlykais nepersivalgant ir ne per dažnai – nieko bloga, nors kepta mėsa nėra gerai. Turėtume šalia mėsos didesnę dalį dėti daržovių ir jausimės puikiai. Taigi valgykime mažiau, rinkimės šviežią, kokybišką maistą, daugiau judėkime ir bendraukime.
Produktų įvairovė
Pasak I. Kuodienės, padidėja svoris dėl įvairių priežasčių: vieni per daug valgo, per mažai juda, kiti patiria per daug streso, nepailsi, trečius kamuoja tam tikri sveikatos sutrikimai. Aklai atsisakę vieno produkto ar kurios jų grupės galime sau pakenkti. Nė vienas produktas nėra nuostabesnis nei visaverčių produktų visuma.
Net ir atradus labai patinkantį produktą, svarbu, kad mityba išliktų įvairi. Tarkim, jei visas racionas iš duonos ir bulvių, patartina jų sumažinti, praturtinti meniu kitais maisto produktais. Pažiūrėkite į savo lėkštę ir mintyse padalykite ją į keturias dalis: vieną jų užpildykite liesa mėsa ar kitais sveikais baltymų šaltiniais, tokiais kaip žuvis, pupos, lęšiai ar avinžirniai, antrąją – sveikais angliavandeniais ir skaidulomis, kaip saldžios bulvės, bolivinė balanda, grikiai ar pilno grūdo makaronai, o likusią lėkštės dalį atiduokite daržovėms ir žalumynams. Jų gali būti gerokai daugiau. Mėsa ant jūsų stalo turėtų atsidurti ne kasdien, o kelissyk per savaitę. Rekomenduojama gaminant rinktis neperdirbtus aliejus, mažiau gruzdinti ar kepti maistą riebaluose, vartoti viso grūdo produktus, į kuriuos įeina ne tik kviečiai, bet grikiai, ryžiai, avižos ir kiti grūdai. Mėgstantiems pieną siūloma pirmenybę teikti fermentuotiems pieno produktams.
Paveldėjimas ir gyvenimo būdas
„Paveldėjimas nėra lemiamas. Jeigu seneliai, mama, tėtis ir vaikai linkę storėti, nebūtinai kalti genai, – teigia I. Kuodienė. – Dažniausiai kaltas gyvenimo būdas. Neretai žmonės tik teisinasi genetika, kad nereikėtų nieko daryti, nes įpročius keisti iš esmės nėra lengva.“
Didelę klaidą daro tėvai, kurie ragina savo mažylius suvalgyti dar šaukštelį už mamą, už tėtį. Tėvams dažnai atrodo, kad vaikas suvalgė per mažai. Gal grįžęs iš darželio ar mokyklos išalkęs jau užkramtė ko nors skanaus, ypač apetitas prapuola nuo saldumynų. Jei vaikas aktyvus, gerai jaučiasi, prikimšti maisto nebūtina. Vaikai dažniausiai turi natūralų saiką ir versti valgyti nereikia. Vienu atveju gali atsirasti pasibjaurėjimas maistu. Kitu atveju, nuolat versdami persivalgyti, formuojame neteisingus įpročius, vaiko skrandukas palaipsniui išsitampo, pripranta prie per didelių porcijų. Ir ratas užsidaro. Visiems tinkamas nekenksmingas patarimas: saikas, daržovės ir judėjimas.
Mylėkime save – be dietų ir be persivalgymo
Norint būti laimingiems, nebūtina kankinti save įvairiomis dietomis, kur kas svarbiau įdomi veikla, santykiai su aplinkiniais žmonėmis. Svorio metimas turi būti kompleksinis: didinamas fizinis aktyvumas, keičiama mityba ir gyvensenos įpročiai, nuolatos pasitariant su sveikatos specialistais. Išsivaduoti iš maisto ribojimo gniaužtų taip pat svarbu kaip atsikratyti persivalgymo įpročio. Kasdien valgyti sveiką, įvairų daug vitaminų turintį maistą, sportuoti pagal savo polinkius ir galimybes, daug bendrauti ir juoktis yra vienas iš kelių į sveikatą ir laimę.
