facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (NVSC Šiaulių departamentas) specialistai informuoja, kad kovo 29 d., vykdant erkių skaitlingumo stebėjimus Luponių miške (Šiaulių r.), 2 km maršrute buvo aptikta 17 aktyvių Ixodes rūšies erkių. Šios rūšies erkės yra vienos iš pavojingų ligų, tokių kaip Laimo ligos ir erkinio encefalito platintojų, todėl leidžiant laiką gamtoje išlikime budrūs ir saugokimės erkių įsisiurbimo.

Erkių aktyvumo sezonas tęsiasi iki vėlyvo rudens
NVSC Šiaulių departamentas kasmet vykdo erkių skaičiaus stebėjimus Luponių (Šiaulių r.) ir Linkaičių (Radviliškio r.) miškuose. 2018 m. pirmosios aktyvios erkės aptiktos balandžio 5 d.

Erkių aktyvumo periodas tęsėsi iki lapkričio mėnesio. Nors erkių aktyvumo sezono trukmė 2018 m. buvo panaši į ankstesnį sezoną, tačiau 2018 m. stebėtas žemesnis erkių aktyvumas: sausra turėjo įtakos erkių gausumui. 2018 m. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose erkių gausumas sumažėjo beveik perpus. Daugiausiai erkių rasta balandžio mėnesį (Šiaulių rajone 1 km maršrute aptikta 80 erkių, Radviliškio rajone – 69). Apie tai informuoja Milda Baranauskienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.

Praėjusiais metais susirgusių erkių platinamomis ligomis buvo mažiau
2018 m. Šiaulių apskrityje užregistruota mažiau erkių platinamų ligų nei 2017 m.: 2018 m. užregistruoti 172 Laimo ligos atvejai (2017 m. – 204 atv.) ir 30 erkinio encefalito atvejų (2017 m. – 40 atv.). Didžiausias sergamumo Laimo liga rodiklis registruotas Pakruojo rajone, erkiniu encefalitu – Radviliškio ir Šiaulių rajonuose.

Laimo liga daugiau sirgo moterys nei vyrai, erkiniu encefalitu – vyrai. Didžiąją dalį visų susirgusiųjų Laimo liga ir erkiniu encefalitu sudarė 45–74 m. amžiaus asmenys. Laimo liga susirgo 15 vaikų, erkiniu encefalitu – 3 vaikai. Didžiausias susirgimų Laimo liga skaičius registruotas liepos-rugsėjo mėn., erkiniu encefalitu – liepos-spalio mėnesiais.
Padaugėjo Šiaulių apskrities gyventojų, besiskiepijančių vakcina nuo erkinio encefalito: 2018 m. pirmąją vakcinos doze pasiskiepijo 2 715 gyventojų, 2017 m. – 2 637 gyventojai.

Užsikrečiama ne tik miškuose
Erkės aptinkamos ne tik miškuose, bet ir parkuose, gyvenamosiose teritorijose. Ypač erkių gausu lapuočių ar mišriuose miškuose su žolėta paklote, miško pakraščiuose, laukymėse, paupiuose, pelkėtose vietovėse, taip pat ten, kur aukšta nenupjauta žolė, pernykščiai lapai, šakų krūvos. Praėjusiais metais dauguma Šiaulių apskrities gyventojų erkiniu encefalitu užsikrėtė būdami miške ir gyvenamojoje teritorijoje, tuo tarpu Laimo liga – gyvenamojoje aplinkoje arba parke, poilsiavietėje.

Susirgus – pasekmės skaudžios
Erkinis encefalitas – galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Simptomai dažniausiai pasireiškia po 7–14 d. nuo užsikrėtimo (karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, į gripą panašūs simptomai). Po to sergančiojo būklė pagerėja, bet dažniausiai būna antroji ligos banga (aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą). Iki 10 proc. visų susirgusiųjų pasireiškia sunkūs liekamieji reiškiniai (paralyžiai, traukuliai, psichikos ir pusiausvyros sutrikimai). Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė. Ligonis sukarščiuoja, skundžiasi sąnarių, raumenų skausmu, vėlyvu periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema.

Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai
Viena efektyviausių apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonių – skiepai. Skiepytis patariama rudenį, kada erkės nėra aktyvios, tačiau taikant greitojo skiepijimo schemą galima pasiskiepyti ir pavasarį. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl labai svarbu imtis rekomenduojamų profilaktinių priemonių.

Kitos profilaktinės priemonės
NVSC Šiaulių departamento specialistai rekomenduoja:
• vykstant į gamtą tinkamai apsirengti – dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes sukištas į batus ar kojines. Pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebima ropojanti erkė;
• drabužius ir atviras kūno vietas apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais). Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti gamintojo nurodymus;
• miške patartina vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Nepatartina sėdėti ar gulėti ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę ar kilimėlį;
• sugrįžus į namus būtina atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti;
• parkuose, soduose, gyvenamųjų namų teritorijose tinkamai prižiūrėti aplinką: nuo ankstyvo pavasario pjauti žolę, naikinti menkaverčius krūmus, išvežti augalines šiukšles.

Parengta pagal NVSC Šiaulių departamentą

Į viršų