facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Sultys – tai skystas nekoncentruotas maistas, susidedantis iš aukščiausios kokybės organinio vandens, turinčio visas medžiagas, kurių labiausiai reikia organizmo ląstelėms.

Specialistai pataria
Sveikos mitybos specialistai pataria gerti įvairių rūšių sultis, kad organizmas gautų kuo daugiau vitaminų. Tyrimais nustatyta, kad jose yra beveik visų žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, mineralų, mikroelementų, pektinų, organinių rūgščių ir natūralaus cukraus.

Jeigu kasdien išgersime bet po dvi stiklines natūralių sulčių, tai mūsų organizmui niekada nestigs vitaminų.

Sultys yra gyvybiškai svarbios, kadangi aprūpina organizmą gyvais komponentais bei vitaminais, kurių trūksta virtuose ir apdorotuose produktuose. Kai geriame vaisių ir daržovių sultis, į mūsų organizmą patenka gyvasis maistas, kuris pasisavinamas bei suvirškinamas per 10-15 minučių ir visiškai išnaudojamas mūsų kūno ląstelėms, audiniams bei organams maitinti ir atkurti: organizmas aprūpinamas vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, maisto skaidulomis – pektinu. Sultys natūraliai sustiprina imunitetą, todėl žmogus rečiau serga ir lėčiau sensta. Sultys neleidžia vystytis aterosklerozei ir kraujagyslių ligoms.

Geriausia gerti namie spaustas šviežias sultis. Tam kad sulčiaspaudė taptų tikra namų daktare, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Paruoštų sulčių kokybė visu pirma priklausys nuo žaliavos kokybės ir jų teisingo vartojimo:

- vaisiai ir daržovės, iš kurių ruošiamės spausti sultis, turi būti prinokę;

- pjaustyti reikia prieš pat spaudžiant sultis, antraip vaisiai ir daržovės praranda didžiąją dalį naudingųjų medžiagų:

- gerti rekomenduojama tik šviežiai spaustas, termiškai neapdorotas sultis, nes pakaitinus sultis beveik išnyksta jų gydomosios savybės;

- šviežios sultys labai greitai genda, todėl jų negalima laikyti, reikia gerti iškart išspaudus. Rekomenduojama tokias sultis suvartoti ne vėliau kaip per 10-15 minučių. Jas organizmas pasisavina per 1 valandą;

- šviežiai spaustų sulčių negalima laikyti net šaldytuve;

- sultis reikia gerti mažais gurkšneliais;

- šviežiai spaustų sulčių reikėtų išgerti apie 600 gramų per dieną;

- sultys turi būti vartojamos likus 30-45 minutėms iki valgymo.

Sultys naudingos visiems žmonėms, ypač tai aktualu tiems, kas negali valgyti vaisių ir daržovių dėl jose esančios ląstelienos.

Nepakeičiamas produktas sultys yra mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms,  karščiuojantiems ligoniams.
Pradedant gydytis sultimis visada reikėtų pasitarti su gydytoju.

Gydantis vienos rūšies sultimis, gydymo kursas yra 21 diena.

Burokėlių sultys
Burokėlių sultis gerti ne visiems malonu. Todėl siūloma pradėti vartoti nuo 1 arbatinio šaukštelio pamažu didinant dozę iki 100 gramų.

Prieš geriant šias sultis reikėtų atskiesti virintu vandeniu, erškėtrožių nuoviru. Burokėlių sultis galima maišyti su morkų, kopūstų, obuolių, slyvų ir spanguolių sultimis. Maišant įvairias sultis burokėlių sulčių dalis neturi viršyti 1/3 tūrio. Iš pradžių rekomenduojama gerti burokėlių ir morkų sulčių mišinį, pamažu didinant burokėlių sulčių kiekį. Paprastai pakanka 1-1,5 stiklinės burokėlių sulčių du kartus per dieną.

Burokėlių sultyse gausu cukraus, yra vitaminų C, P, B1, B2, PP. Taip pat nemažai kalio druskų, geležies, mangano, magnio. Sultyse esančios naudingos medžiagos stimuliuoja kraujodarą, normalizuoja nervų sistemos darbą.

Šios sultys gerina žarnyno peristaltiką, kai užkietėja viduriai.

Vertingiausia burokėlių sulčių savybė yra ta, kad jose yra apie 50 proc. natrio ir tik 5 proc. kalcio, toks santykis būtinas palaikyti kalio stiprumą.

Burokėlių sultys labai vertingos kraujo sudėčiai gerinti bei raudoniesiems kraujo kūneliams formuotis, jos gerina medžiagų apykaitą, mažina arterinį kraujospūdį, vartojamos kai vargina galvos svaigimas.

Prieš vartojant burokėlių sultis rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Morkų sultys
Šviežiai spaustos morkų sultys karaliauja tarp daržovių sulčių. Tai geriausias vitamino A šaltinis, kurį organizmas puikiai pasisavina. Morkų sultyse taip pat gausu vitaminų B, C, D, E, PP, K. Jose daug kalcio, magnio ir geležies, kurie palaiko organizme fosforo, sieros, chloro junginių balansą.

Jos gerina apetitą, virškinimą, regėjimą, dantų struktūrą, puikiai gydo opas. Šios sultys teigiamai veikia nervų sistemą, kelia bendrą organizmo tonusą, stiprina imunitetą infekcijoms, neturi sau lygių kaip žvalumo bei gyvybinės energijos užtikrinimo šaltinis. Sultys stiprina visą organizmą, malšina uždegimo procesus, gerina audinių mitybą, suteikia energijos, stipriną atsparumą ligoms, valo kepenis. Įrodyta, jog sultys – vienas mūsų laikmečio stebuklų. Todėl morkos ypač naudingos vaikams ir žmonėms, kurių nusilpęs imunitetas.

Morkų sultys – tai natūralus tirpiklis, sergant opalige. Gydant ligas natūralios morkų sultys vartojamos kaip pagalbinė priemonė.

Morkų sultis, sumaišytas su medumi, rekomenduojama gerti esant inkstų akmenligei. Jos vartojamos sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, kaip profilaktinė priemonė prieš ir po infarkto, jos skatina skydliaukės veiklą, varo šlapimą. Geriama po valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną kelis mėnesius.

Sultis vertėtų gerti mažakraujystės, rachito, nusilpusio regėjimo atvejais. Beta karotinas labai naudingas regėjimui. Bet tam, kad jį organizmas pasisavintų, būtina iš karto suvalgyti kokio nors riebaus maisto. Geriausia tinka salotos, pagardintos augaliniu aliejumi. Morkų sultys gerina ne tik regėjimą, bet ir dantis. Kadangi morkos yra vitaminų A, B, C, D, E šaltinis, jos naudingos esant anemijai.

Morkų sultis, sumaišytas su medumi, rekomenduojama gerti persišaldžius, užkimus, nuo kosulio.

Šviežiomis morkų sultimis skalaujama burna sergant stomatitu. Jos tinka žmonėms, kurie turi problemų dėl odos,  sultimis galima gydyti sausą odą, dermatitą, kai kurias kitas odos ligas, jos gydo pūliuojančias žaidas, nudegimą.

Vis dėlto nereikėtų piktnaudžiauti morkų sultimis. Priklausomai nuo sveikatos būklės, per dieną galima išgerti  0,5 litro sulčių.

Kopūstų sultys
Kopūstų sultys puikiai valo organizmą, chemiškai skaido jame puvimo produktus, normalizuoja kūno svorį. Kopūstų sultys geriamos apetitui sužadinti. Jas galima gerti likus 30 minučių iki valgio ir tarp valgių kelis kartus per dieną.

Kopūstų sultyse gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, vitaminų C, PP, folio ir amino rūgščių. Jose yra kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies druskų. Kopūstų sultyse rastas ypatingas vitaminas Č, apsaugantis nuo opalinės.

Šiltos kopūstų sultys gydo gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Jos geriamos ir profilaktiškai – siekiant išvengti opaligės paūmėjimo, tinka sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.

Kopūstų sulčių jokiu būdu negalima sūdyti. Sergant bronchitu, esant kosuliui, anginai, užkimus, sergant podagra, sąnarių uždegimu,  plaučių tuberkulioze, kopūstų sultis patariama gerti sumaišytas su medumi po stiklinę 3 kartus per dieną.

Aterosklerozės profilaktikai kopūstų sultys geriamos prieš valgant arba valgymo metu, geriama    1-1,5 stiklinės šiltų sulčių.

Kopūstų sultys gelbsti sunkiai apdegus – jomis plaunama oda, atliekamos kosmetinės procedūros. Kopūstų sultyse yra daug jodo, kurio mums neretai stinga.

Pomidorų sultys
Pomidorų sultys tai pat gana populiarios. Jose labai daug naudingųjų organizmui medžiagų, vitaminų. Tai vienos vertingiausius sulčių. Šviežios natūralios pomidorų sultys turtingos natrio, kalcio bei magnio, jose palyginti daug citrinos ir obuolių rūgščių. Išgeriant stiklinę šių sulčių gaunama net pora vitaminų A ir C paros normos.

Pomidoruose esantis likopenas labai aktyvus antivėžinis komponentas. Beje, pomidorų sultyse šios medžiagos gerokai daugiau nei šviežiuose vaisiuose.

Pomidorų sultys ne tik sumažina vėžio ligų tikimybę, bet ir stimuliuoja skrandžio bei žarnyno darbą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, tinka sutrikus medžiagų apykaitai, inkstų, kepenų ligų, skrandžio opaligės atvejais. Šviežiai spaustose sultyse išlieka stipriai veikiantys fitoncidai, slopinantys rūgimo ir puvimo procesus žarnyne. Pomidorų sultis reikia gerti 20-30 minučių prieš valgį, nes jos paruošia skrandį ir žarnyną virškinti maistą. Žinotina, kad įdėjus druskos sumažėja gydomosios sulčių savybės. Vietoj  druskos galima dėti susmulkinto česnako, šviežių žalumynų: krapų, petražolių, kalendrų. Labai gausus pomidorų sulčių vartojimas gali paskatinti inkstų akmenų susidarymą, patartina jas vartoti saikingai.

Pomidorų sultys stimuliuoja, gerina širdies veiklą, todėl labai tinka sergant širdies ligomis.

Šios sultys padeda išvengti avitaminozės. Jos labai naudingos nėščioms ir maitinančioms moterims.
Be to, geriant pomidorų sultys, gražėja veido oda.

Obuolių sultys
Ar žinote, kad suvalgę tris šimtus gramų obuolių savo organizmą vitaminu C aprūpiname visai parai? Ne veltui anglai sako: „Obuolys į namus – gydytojai iš namų.“ Dėl savo maistinių savybių obuoliai ir jų sultys puikiai tinka ir jauniems, ir suaugusiems.

Obuolių sultyse gausu vitamino C ir P, yra kalio, kalcio, geležies, vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio, druskų, pektino. Obuolių sultys turi daug geležies, gerina kraują, suteikia aktyvumo ir puikią savijautą.

Obuolių rūgštis ne tik žadina apetitą, bet ir padeda geriau virškinti įvairų maistą. Obuoliuose yra gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių, vitamino C ir ląstelienos, kuri pagerina medžiagų judėjimą žarnynu. Jas galima gerti sergant kepenų šlapimo pūslės, inkstų ligomis, šlapimtakių akmenlige. Obuolių sultys rekomenduotinos sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai, aterosklerozės profilaktikai, sergant mažakraujyste, podagra, jos stiprina nervų sistemą, ypač jeigu žmonės dirba protinį darbą.

Obuolių sultys nekenkia sveikatai net geriant jų gana daug – iki litro per parą. Taigi stiklinė obuolių sulčių per dieną – aplenks sklerozė bei infarktas, o cholesterolio kiekis kraujagyslėse bus normalus.

Apie daržovių, vaisių, uogų, gydomųjų ir prieskoninių augalų sultis plačiau galima pasiskaityti medicininėje literatūroje ir periodinėje spaudoje. Sultys yra reikalingos ir naudingos mūsų organizmui.

Į viršų