facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Birutei neretai skauda galvą smilkinių srityje, apie akis, kai kada pakaušyje. Pavargus, ypač ilgėliau salotų lysvėje patupėjus, akyse tarsi koks svetimkūnis atsiranda, erzina, lyg ašaros tvenkiasi.

Brūkšteli nosinaite – nieko nėra. Kai pradėjo akis ,,migla traukti“, spalvoti ratilai prieš šviesą ėmė rodytis, kreipėsi į gydytoją. Nustatė, kad padidėjęs akispūdis ir vystosi glaukoma.  

Glaukoma sukelia aklumą
,,Glaukoma – tai sutrikimų, kurie pažeidžia optinį nervą ir lemia apakimą, visuma. Svarbu žinoti, kad anksti nustačius  ligą galima sėkmingai gydyti, – teigia Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė. – Deja, 10 proc. tinkamai gydytų žmonių vis dėlto apanka. Dažnai glaukomos nelydi jokie akivaizdūs požymiai ar simptomai ir ji nustatoma tik tuomet, kai ima silpnėti rega.“ Todėl sveikatos biuro specialistė  pataria reguliariai tikrintis akis dėl glaukomos ir taip apsisaugoti nuo negrįžtamo regos praradimo.

Pasak A. Ivoškienės, dažniausiai glaukomos žalą optiniam nervui sukelia padidėjęs akispūdis, kurį sukelia daug įvairių faktorių, priklausomai nuo glaukomos tipo. Vis dėlto išsivysčius normalaus akispūdžio glaukomai, žalos optiniam nervui priežastis ne visuomet yra žinoma. Glaukomos rizikos veiksniai skiriasi priklausomai nuo glaukomos tipo.

Didesnė tikimybė susirgti vyresniems
Atvirojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama pirmine atvirojo kampo glaukoma, siekiant ją atskirti nuo antrinės, yra labiausiai paplitęs glaukomos tipas.

Rizikos veiksniai yra rasė (liga penkis kartus dažnesnė tarp afroamerikiečių nei baltaodžių), amžius (glaukomos išsivystymo tikimybė yra šešis kartus didesnė vyresniems nei 60 metų), šeimos istorija (jei kiti šeimos nariai serga glaukoma, jos rizika išauga 4–9 kartus), vaistai (steroidų vartojimas padidina atvirojo kampo glaukomos riziką iki 40 proc.), ligos (aukštas kraujo spaudimas padidina atvirojo kampo glaukomos riziką).

Uždarojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama ūmine arba siaurojo kampo glaukoma, išsivysto labai greitai ir baigiasi staigiu apakimu. Rizikos faktoriai yra toliaregystė, amžius, rasė (azijiečiai ir eskimų palikuonys patenka į didesnės rizikos grupę), lytis (baltaodės moterys glaukoma serga dažniau).
Reguliariai tikrintis akis

,,Glaukomos rizikos veiksnių yra daug, tačiau net jeigu jums nebūdingas nė vienas iš aukščiau išvardytų veiksnių, vis tiek galite susirgti glaukoma, – įspėja A. Ivoškienė. – Rekomenduojama reguliariai tikrintis dėl glaukomos, ypač senstant. Ankstyvas glaukomos aptikimas per reguliarius akių patikrinimus turi esminės įtakos gydant ir užkertant kelią regos netekimui.“

Per įprastinius akių patikrinimus turėtumėte pasitikrinti ir dėl glaukomos tokiu dažnumu: kas 2–4 metus, jei jums mažiau nei 40 metų; kas 1–3 metus, jei jums nuo 40 iki 54 metų; kas 1–2 metus, jei jums nuo 55 iki 64 metų; kasmet, jei jums 65 ar daugiau metų. Jei patenkate į didelės rizikos grupę, turėtumėte pradėti tikrintis akis dėl glaukomos nuo 35 metų ir daryti tai kas 1–2 metus..

Glaukoma gydoma ir Šiauliuose
Pasak akių ligų gydytojos oftalmologės Linos Bridžiūtės-Skučienės, Šiaulių regiono gyventojams nebereikia skubėti į Kauną. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra  optinis koherentinis tomografas. „Tai moderni aparatūra akių ligų diagnostikai ir gydymui. Šiuo lazeriniu tyrimo metodu  ištiriama akies vidinė struktūra, įvertinamas ir tiksliai išmatuojamas regos nervo diskas, tinklainės sluoksniai ir jų storis, neliečiant pačios akies. Tai ypač svarbu diagnozuojant glaukomą. Šiuo tomagrafu pakitimus aptinkame ankstyvoje stadijoje,o tada ir gydymas sėkmingesnis“, – sako oftalmologė.

Pasak specialistės, tomografu galima diagnozuoti ir gydyti kitas tinklainės ligas, juo galima matyti visų akies sluoksnių kraujagysles, ne tik paviršines. Tai svarbu sergantiems diabetu ir kitomis retesnėmis ligomis. Optinės koherentinės tomografijos tyrimas šiuo metu yra vienas tiksliausių tyrimo metodų, kuris įgalina tiksliai nustatyti regėjimo sutrikimo ar aklumo priežastis.

Oftalmologė taip pat primena, kad glaukoma yra nebyli liga, dažnai žmogus nieko blogo nejaučia, o nustatoma gerokai pažengusi forma. Ypač atidūs turėtų būti žmonės, kurių giminėje yra sirgusių šia paveldima liga. Jiems tikrintis reiktų pradėti maždaug nuo 35, net jei simptomų nėra. Apskritai kiekvienas turėtume bent kertą per metus pasitikrinti regėjimą pas šeimos gydytoją. Nors nežymiai suprastėjus regėjimui,  būtina kreiptis į specialistus.  

Saugokime regėjimą
Visuomenės sveikatos specialistė A. Ivoškienė primena apie  naudingus regos stiprinimo būdus: „Venkite visą laiką būti patalpoje. Lauke dažniau žvelkite į tolį, kad akys pailsėtų, nebūtų įtemptas raumuo, esantis už akies rainelės. Be to, akims labai reikia natūralios saulės šviesos, kurios bangos ilgis atitinka akies optinės bangos ilgį. Saugokitės ir tiesioginių saulės spindulių, lauke užsidėkite akinius nuo saulės. Neskaitykite prietemoje.

Taip pat regą išsaugoti padeda reguliariai atliekami fiziniai pratimai, judėjimas. Patartina atlikti ir pratimus akims: jos judinamos lėtai, ratu, į šonus, aukštyn – žemyn, abiem akimis žiūrima į nosies galiuką. Pakaitomis žvelkite į arti esantį objektą ir į tolį (pavyzdžiui, pro langą). Jeigu dirbate naudodami kompiuterį, kas 45 minutes padarykite pertrauką ir 10–15 minučių atlikite šiuos mankštos pratimus. Rūpinkitės savo sveikata ir išvengsite negrįžtamo regos pažeidimo dėl glaukomos.“

Į viršų