facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vasario 8-ąją buvo minima Europos epilepsijos diena, nes ši liga (arba nuomaris) – tai dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas. Jam būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos priepuoliai, t. y. nenormalūs smegenų elektriniai iškrūviai. Sergant šia liga kartkartėmis prasideda traukuliai, prarandama sąmonė, kartais sumažėja protiniai gabumai. Priepuoliai kartojasi ilgą laiką, gali neišnykti visą gyvenimą. Kai aiškiai nustatoma traukulių priežastis (pvz. karščiavimas, trauma ar apsinuodijimas), būklė vadinama epilepsiniu sindromu.

Kas ir kodėl suserga
Epilepsija dažniausiai susergama iki trisdešimties metų. Lietuvoje šia liga 2015 metais sirgo 23 250 asmenys, Šiauliuose – 857 (459 vyrai ir 398 moterys); 2016 metais Lietuvoje sirgo 22 661 asmenys, Šiauliuose – 833 (451 vyrai ir 382 moterys); 2017 metais Lietuvoje sirgo 22 074 asmenys, Šiauliuose – 823 (436 vyrai ir 387 moterys).  
Epilepsija serga ne tik žmonės, bet ir gyvūnai.

Epilepsijos priepuolius gali sukelti virusinės infekcijos, orų pokyčiai, fizinis ar protinis stresas, miego trūkumas, alkoholis (ypač išgeriant didelius skysčio kiekius, arba staiga nutraukus gausų vartojimą – alkoholio nutraukimo priepuoliai), kai kurie medikamentai, taip pat ir vaistų nuo epilepsijos netvarkingas vartojimas, karštis, stipri ir mirganti šviesa.

Jei vaiko mama nėštumo metu sirgo nėščiųjų cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis ar turėjo bėdų su kraujospūdžio pakilimu ir reguliavimu. Vaikas patyrė gimdymo traumą arba buvo labai užsitęsęs (komplikuotas) gimdymas. Epilepsija gali susirgti žmogus po galvos smegenų ar jų dangalų uždegimo, galvos smegenų traumos, taip pat po insultų ir sergant galvos smegenų navikais.

Simptomai
Galūnių trūkčiojimas, kūno dalių įsitempimas, kūno dalių trūkčiojimas,  seilėtekis, orientacijos sutrikimas, traukuliai veide, sąmonės netekimas.

Traukulinių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Kai simptomai tiesiogiai atspindi smegenų pažeidimo ar dirginimo vietą, tokie priepuoliai vadinami židininiais arba daliniais. Traukuliai gali pasireikšti kūno dalių įsitempimu (toniniai traukuliai) arba trūkčiojimu (kloniniai traukuliai). Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, kartais kakle, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Tuomet būna išplitę (generalizuoti) viso kūno traukuliai, kurių metu žmogus netenka sąmonės, visas kūnas ir galūnės įsitempia, po to pradeda trūkčioti, galiausiai atsipalaiduoja; po to žmogus gali nevalingai pasišlapinti ar / ir pasituštinti, vėliau kurį laiką nereaguoja į aplinką, gali būti sumišęs, neprisimena priepuolio. Toks priepuolis vadinamas generalizuotu toninių-kloninių traukulių priepuoliu. Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Jei priepuolis ištinka žmogų stovint ar sėdint, jis griūva ir gali stipriai užsigauti.

Epilepsija pasireiškia įvairaus pobūdžio priepuoliais, kurių metu žmogus gali išlikti sąmoningas (šie priepuoliai vadinami paprastaisiais) arba gali netekti sąmonės (tai sudėtingieji arba kompleksiniai priepuoliai) – tuomet jis visiškai nereaguoja į aplinką. Gali sutrikti paciento orientacija, jis gali atlikti veiksmus, kurių nesuvokia, o vėliau ir neprisimena. Priepuolių metu gali nevalingai įsitempti ar / ir trūkčioti kurios nors ar visos galūnės, veidas; gali staiga prasidėti galūnių ar/ir veido užtirpimas, skruzdėlių bėgiojimo pojūtis; gali atrodyti, jog pasikeičia įprasta aplinka ir tampa nepažįstama ar atvirkščiai, nematyti daiktai atrodo lyg matyti ir pažįstami; žmogui gali atrodyti, kad jaučia kokį nors kvapą ar skonį, girdi garsus ar mato vaizdus, ko nepatiria kiti.

Vaikams ar paaugliams pasitaiko trumpalaikiai sąmonės netekimo epizodai be nevalingų judesių – atrodo, lyg asmuo trumpam sutriktų, kalbėdamas stabtelėtų. Šie epizodai vadinami absansais. Epilepsija vaikystėje dažnai susijusi su mokymosi sunkumais: sergantys vaikai sunkiau koncentruoja dėmesį, blogiau įsimena. To priežastys įvairios: svarbi priepuolių kilmė, jų dažnis, taip pat ir vartojami vaistai, kiti sveikatos sutrikimai. Priepuoliai gali kartotis dažnai – po kelis per parą, savaitę ar rečiau – kas mėnesį, kartais gali pasitaikyti vienas per kelerius metus. Eiga gali būti labai įvairi atskirais amžiaus etapais. Kai kurių vaikystės epilepsijos formų atveju vyresniam pacientui priepuoliai retėja, lengvėja, net visai išnyksta. Galimi priepuolių padažnėjimai, pasunkėjimai, ne visuomet akivaizdžiai susiję su vaistų vartojimu ar provokuojančiais veiksniais.

Priepuolio metu žmogus nereaguoja į išorinius veiksnius. Po priepuolio žmogus neatsimena jo metu įvykusių įvykių.

Pirmoji pagalba
Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiajai bei kūdikiui.

Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais  jis gali susižaloti. Nieko negalima kišti į burną, o, pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis, todėl būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t. y. lengvai paėmus už  smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, – tai palengvins kvėpavimą. Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.

Visuomet skubiai kvieskite medikus, jei priepuolis ištinka nėščią moterį arba kūdikį (taip pat ir tuomet, jei priepuoliai ištinka tik karščiuojant).

Gydymas ir profilaktika
Epilepsija gydoma specifiniais vaistais nuo epilepsijos nuolat, ilgai, kartais visą gyvenimą. Preparatą parenka gydytojas pagal priepuolių rūšį, lydinčią patologiją, kai kuriuos kitus aspektus. Vaistų, skirtų epilepsijai gydyti negalima nutraukti staiga, jie, esant reikalui, yra nutraukiami palaipsniui.

Būtina kreiptis į gydytoją, jei pirmą kartą ištinka traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas; jei jį lydi galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas ar kiti papildomi simptomai.

Kai patiriami pasikartojantys priepuoliai, į gydytoją reikia kreiptis, jei keičiasi priepuolių pobūdis, jie dažnėja, sunkėja, atsiranda papildomų simptomų (pvz., kalbos sutrikimas, galūnių susilpnėjimas) ar atsiranda abejonių dėl vaistų vartojimo (dozės, režimo, pašalinių reiškinių).

Moterims, ketinančioms susilaukti kūdikio, apie ligą reikia iš anksto pasitarti su ginekologu ir neurologu, nes jau prieš planuojamą nėštumą ir visu jo laikotarpiu gali tekti koreguoti gydymą vaistais. Skiriant vaistus nuo epilepsijos, galima gimdyti natūraliu būdu.

Kaip susigyventi su liga?
2018 metų lapkritį pradėtos pirmosios Lietuvoje chirurginės procedūros, kurių metu atkaklia ir gydymui atsparia epilepsijos forma sergantiems pacientams implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius. Šis stimuliatorius siunčia elektrinius impulsus į kairės pusės klajoklį nervą ir padeda sukontroliuoti epilepsijos priepuolius.

Patartina vengti priepuolius provokuojančių veiksnių.

Sergant epilepsija, būtina vengti potencialiai grėsmingų gyvybei situacijų: nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems; nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais; netinkamas ir darbas naktimis. Taip pat kuo mažiau laiko patartina praleisti vieniems, o dėl galimybės vairuoti automobilį būtina pasitarti su gydytoju.

Ilgai sergant epilepsija, atsiranda tam tikrų charakterio ypatumų (smulkmeniškumas, pedantiškumas, įkyrumas), būdingi nuotaikos svyravimai, galimas suvokimo funkcijų blogėjimas. Galimi nepageidaujami vaistų nuo epilepsijos reiškiniai: slopinimas, mieguistumas, pykinimas, svaigulys, nuovargis, nemiga, neaiškus matymas, sujaudinimas, padidėjęs svoris, nepageidaujamas plaukuotumas ar plaukų slinkimas, spuogai, menstruacijų ciklo sutrikimai, kraujo sudėties pakitimai.

Į viršų