facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vasaris – burnos vėžio prevencijos mėnuo. Lietuvoje kasmet maždaug 340 žmonių nustatomas burnos ar burnaryklės vėžys. Burnos vėžys gerokai dažniau nustatomas vyresnio (50–70 metų) amžiaus žmonėms, užkietėjusiems rūkaliams, esant prastai burnos ir dantų higienai, dantenų uždegimams, tačiau pastebima, kad pastaraisiais metais daugėja ir jaunesnių asmenų, kurie suserga šia liga.

Vėžys – bet kurioje burnos vietoje
Burnos vėžys – tai burnos gleivinės epitelio ląstelių pakitimai, kurie gali atsirasti ir vystytis lūpose, liežuvyje, burnos dugne ir kitose burnos vietose. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorės prof. Alinos Pūrienės teigimu, vienas iš pagrindinių sunkumų diagnozuojant burnos vėžį dar ankstyvoje stadijoje yra tai, jog skausmas neatsiranda iškart, tačiau atidžiai apžiūrint burną ankstyvuosius pakitimus aptikti  įmanoma. Pasak profesorės, dažniausiai burnos vėžys išsivysto liežuvyje, burnos dugne ir apatinėje lūpoje, tačiau įdėmiai apžiūrėti reikia visus burnos ertmės ir ryklės audinius.

Pirmieji burnos vėžio požymiai yra ilgiau nei dvi savaites negyjanti balta arba raudona žaizdelė, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas, vėliau gali atsirasti liežuvio ar kitų burnos vietų skausmas, aptirpimas, skonio sutrikimai, deginimo ar svetimkūnio pojūtis burnoje arba ryklėje, sunkumai kramtant ar ryjant.

Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų atvejų, iš kurių daugiausia yra diagnozuojama jau vėlyvos stadijos. Burnos vėžys yra dažnesnis vyrams nei moterims ir vyresnio nei 40 metų amžiaus žmonės patenka į  rizikos grupę.

Ankstyva diagnostika gelbsti gyvybę
Pasaulio sveikatos organizacija ikivėžinius pakitimus 2005 metais pagal displazijos lygį suskirstė į lengvus, vidutinio sunkumo, sunkius ir carcinoma in situ. Burnos gleivinės pakitimai gali būti ikivėžiniai ir vėžiniai.

Dažniausi ikivėžiniai pakitimai yra leukoplakija – balta neišnykstanti dėmelė, eritroplakija – raudona neišnykstanti dėmelė, burnos plokščioji kerpligė ir burnos pogleivio fibrozė.  Apie 50 procentų burnos plokščialąstelinės karcinomos atvejų išsivysto iš ikivėžinių pakitimų,  todėl labai svarbus yra tokių pacientų nuolatinis sekimas ir profilaktinis tikrinimas. Pagrindinis piktybinis navikas, išsivystantis burnoje, yra plokščialąstelinė karcinoma, kuri sudaro 94 proc. visų burnos piktybinių navikų.

Pagal mirštamumą nuo onkologinių susirgimų burnos vėžys yra penktoje vietoje pasaulyje. Ypač aukštas mirtingumo lygis yra užfiksuojamas besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais visame pasaulyje yra užregistruojama apie 389000 naujų burnos vėžio atvejų, o mirtingumas nuo šios ligos kasmet siekia 1,8 proc.

Penkerių metų išgyvenamumas diagnozavus burnos vėžį pirmos stadijos siekia 80 proc., o ketvirtos, kai liga jau yra pažengusi, 5 metų išgyvenamumas tesiekia 20 proc. Taigi vienas iš reikšmingiausių gydymo sėkmei aspektų yra ankstyva diagnostika.

Gegužių šeimos gydytojų centro direktorė L. Čėsnienė primena, kad rūpindamiesi savo sveikata, pas odontologą turėtume kasmet apsilankyti profilaktiškai, o vasario mėnesio burnos vėžio prevencinėje programoje dalyvauti ypač svarbu tiems, kurie įtaria burnoje esant negyjančių opelių, gumbelių.

Tad prevencinė programa vasario mėnesį vyksta visoje Lietuvoje. Šiauliečiai gali pasitikrinti Šiaulių Centro poliklinikos Odontologijos centre. Visą vasario mėnesį pacientai be siuntimų, nemokamai tikrinami, ar neserga burnos ertmės vėžiu.

Į viršų