Eglė yra gegužės medis. Didesniuose kaimuose iki pat viršūnės nugenėti stiebai buvo puošiami išgelbėjimo ženklais ir spalvotais kaspinais. Jos pastatymas simbolizavo dangaus ir žemės gyvybinių jėgų vienybę.

Eglė yra ypač aromatinga ir veikia nervų sistemą: išvalo žmogaus aurą nuo šlakų, pripildo širdį tyrumo, stiprina valią sveikai gyventi. Eglė, kaip ir pušis, yra ugnies medis, kuris gaivinamai veikia tiek energijos, tiek ūpo stokojančius žmones.

Visžalis spygliuotis
Paprastoji eglė (Picca abias) – tai visžalis spygliuotis medis, užaugantis iki 40-50 metų aukščio. Eglės spygliai kieti, lygūs, trumpesni negu pušies.

Eglės, skirtingai negu kiti medžiai, puikiai ištveria prietemą, mėgsta drėgmę, tačiau dirvožemio atžvilgiu yra daug įnoringesnės negu pušys – smėlingoje dirvoje, kuri labai tinka pušims, neauga. Vidutinis šių medžių amžius 150-170 metų, o kai kurios eglės išgyvena iki 230-300 metų, kartais net iki 500 metų.

Eglės auga Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Labiausiai paplitusios yra paprastoji, Sibiro ir rytinė. Lietuvoje auga tik paprastoji eglė. Želdynuose auginama baltoji  ir dygioji eglės.

Eglynai Lietuvoje sudaro 23,4 proc. viso ploto. Daugiausia eglės auga su drebulėmis, beržais, pušimis, paplitusios Žemaičių aukštumoje.

Lietuvoje jau seniai tapo tradicija per šv. Kalėdas ir Naujuosius metus miestų aikštes puošti eglutėmis. Senoji Saulės atgimimo šventė buvo siejama su Naujųjų metų vaisingumu. Apie tai rodo papuošimams naudojami gyvulių formos kepiniai, vainikai, pasagos, taip pat vaisiai, obuoliai ir riešutai.

Eglė stiprina žmogaus imunitetą. Jos spinduliuojama galia veikia kraujotaką, gydo plaučių, kvėpavimo takų negalavimus ir pagreitina žaizdų gijimą, padeda nuo įvairių galvos ir širdies ligų, energija veikia raminamai ir stiprina visą nervų sistemą. Žievėje yra rauginių medžiagų, spygliuose – vitamino C.

Eglės mediena naudojama statybose, iš jos gaminami baldai, muzikiniai instrumentai, gaunama celiuliozė, dervos, degutas, terpentinas, kanifolija.

Gydomosios savybės
Eglė ne tokia populiari kaip pušis, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad eglių spygliuose yra labai daug vitamino C – askorbo rūgšties, nemažai eterinių aliejų, dervinių bei rauginių medžiagų, taip pat mikroelementų – geležies, chromo, mangano, vario, aliuminio, fitocidų.

Eglių spygliai pasižymi antiuždegiminiu ir antimikrobiniu poveikiu, skatina prakaitavimą, malšina skausmą, gerina tulžies ir šlapimo skyrimąsi, padeda gydyti skorbutą. Ko gero, nerasime kito tokio gydomojo preparato, kuris taip kompleksiškai sveikatintų mūsų organizmą, nesukeldamas jokio šalutinio poveikio. Dėl didelio kiekio vitamino C, karotino bei chlorofilo eglių spygliai skatina medžiagų apykaitą ir gerina kraują.

Jaunų eglės kankorėžių užpilas vartojamas inhaliacijoms ir gerklei skalauti sergant angina, lėtiniu tonzilitu, faringutu, bronchitu, plaučių uždegimu. Jis vienodai naudingas ir suaugusiesiems, ir vaikams.

Liaudies medicinos žinovai vartoja visas šio augalo dalis: spyglius, kankorėžius, pumpurus, jaunas šakeles, žievę, taip pat iš eglės spyglių gaunamą eterinį aliejų bei terpentiną. Eglių kankorėžiai renkami vasarą iki subręstant sėkloms. Iš jų gaminami vitamininiai nuovirai bei užpilai. Spygliai ir jauni ūgliai vartojami gydomosioms vonioms ruošti. Jaunus eglės ūglius reikia skinti pavasarį, kol jų spalva šviesiai žalia. Iš šviežių eglės spyglių ruošiami vitamininiai gėrimai. Norint išlaikyti spyglius šviežius juos reikėtų su šakomis, tarsi puokštę, pamerkti į vandenį ir laikyti ne ilgiau nei 10 dienų.

Liaudies medicinos receptai
Vitamininis nuoviras. Penkis valgomuosius šauktus spyglių užplikyti stikline karšto vandens, 20-30 minučių pakaitinti verdančio vandens vonelėje. Nuovirą pagal skonį pagardiname medumi arba cukrumi. Reikia gerti po pusę stiklinės ryte ir vakare.

Žiemą galima pasigaminti vitamininio nuoviro iš nukirptų eglės spyglių: keturias stiklines spyglių užplikome trimis stiklinėmis atvėsinto virinto vandens, įdedame du arbatinius šaukštelius vandenyje ištirpintos citrinų rūgšties, palaikome tris dienas tamsoje, nukošiame.

Geriame po pusę stiklinės užpilo du kartus per dieną, pagal skonį jį pasaldiname.

Piestoje sutrinti eglės spyglius su nedideliu kiekiu atvėsinto virinto vandens. Tada įpilame tiek pat virinto vandens, kad spyglių ir vandens santykis būtų 1:10. Pagal skonį įberiame citrinos rūgšties arba įpilame citrinos sulčių ir 20-30 minučių paviriname ant mažos ugnies. Tris valandas palaikome, kad pritrauktų, nukošiame. Geriame po pusę arba trečdalį stiklinės du kartus per dieną po valgymo, veikia kaip organizmą stiprinanti priemonė.

Gydantis gripą profilaktiškai labai naudinga kramtyti (nenuryjant) ryškiai žalius eglės ūglius.

Sergant peršalimo ligomis veiksmingai gelbsti eglės ūglių arba jaunų kankorėžių pieno nuoviras.

Iš eglės spyglių su cukrumi galima išsivirti uogienę. Arbata su tokia miško uogiene – puiki vitamininė priemonė.

Vitamininis gėrimas. Stiklinę eglių spyglių gerai nuplauname, užpilame penkiomis stiklinėmis vandens ir paverdame ant mažos ugnies. Kad ekstraktuotųsi spygliuose esančios naudingosios medžiagos, žiemos laikotarpiu reikia virti 20, vasaros – 40 minučių. Nuoviro skonį galima pagerinti įberiant cukraus arba įpilant morso. Tokią vienos dienos porciją reikia išgerti per tris kartus. Šis eglių spyglių nuoviras yra organizmą efektyviai stiprinanti priemonė.

Vonios nuoviras. Nukirstos eglių spyglių šakos užpilamos verdančiu vandeniu, 10 minučių paverdama ant mažos ugnies. Indas uždengiamas ir paliekamas, kad prisitrauktų. Kai nuoviras atvėsta iki 37-38 laipsnių (jo skiesti nereikia), į nuovirą pamerkiame rankas arba kojas ir taip palaikome apie 30 minučių. Tada jas apmuturiuojame antklode arba šiltu šaliku ir bent vienai valandai atsigulame pailsėti. Gydomojo kurso trukmė 5-7 vonios kas dieną. Ši priemonė labai veiksmingai padeda sergantiems reumatiniu poliartritu.

Nuo nemalonaus burnos kvapo. Žalius nesubrendusius eglių kankorėžius užpilame šaltu vandeniu (1 dalis kankorėžių, 5 dalys vandens) ir 30 minučių paviriname ant mažos ugnies. Tada indą uždengiame ir paliekame vienai valandai, kad prisitrauktų nuoviras, po to jį nukošiame. Gautą malonaus spyglių skonio bei aromato skystį pašildome iki 35-40 laipsnių ir skalaujame juo burnos ertmę. Šiuo nuoviru labai naudinga skalauti gerklę bei nosį.

Paprastas būdas veiksmingai padedantis gydyti burnos ertmės arba dantenų ligas – keletą kartų per dieną pakramtyti šviežių jaunų eglių šakelių. Švieži eglės spygliai – labai efektyvi gydomoji priemonė, naikinantį kenksmingus mikrobus, skatinanti tulžies gamybą bei šlapimo skyrimąsi ir veikianti kaip efektyvūs skausmą malšinantys vaistai.
Kankorėžių nuoviras. Žalios spalvos, nesubrendusius eglių kankorėžius susmulkiname, užpilame penkis kartus didesniu karšto vandens kiekiu, 30 minučių paviriname ant mažos ugnies. Paliekame atvėsti ir nukošiame. Šiuo nuoviru skalaujame gerklę sergant gerklės arba ryklės ligomis, lašiname į nosį sloguojant.

Spyglių užpilas. Vieną dalį šviežių eglės spyglių užpilame penkiomis dalimis verdančio vandens, 10 minučių paviriname uždengtame inde ant mažos ugnies ir nukošiame. Gurkšnoti reikia visą dieną. Įprasta dienos norma – 2-3 stiklinės.