Sausio 14-osios rytas nešaltas, bet šaligatviai virtę šlapia čiuožykla. Iš viršaus krenta šlapias sniegas, apačioje telkšo balos, o po jomis – klastingai slepiasi ledukas. Vaikams tai vienas džiaugsmas, bet kaimynų Odetai šiandien pirmą pamoką teko praleisti – smarkiai neužsigavo griūdama, bet negi eisi į mokyklą šlapiais džinsais, purvina striuke? Teko grįžti persirengti. Virginija neatsargiai slystelėjo valydama mašinos langus, bandė išlaikyti pusiausvyrą, bet po alkūne pakliuvo sukietėjęs sniego gniužulas. Skausmas nusmelkė, galvojo – praeis, bet pakeliui į darbą ranka ėmė mėlti, ištino. Paaiškėjo, kad skilo alkūnė. Priemiesčio sodyboje gyvenančiam Petrui buvo liūdniau. Nešdamas maisto dubenį šuniui slydo palei ūkinį pastatą, tėškėsi į pilną vandens įdubą. Šlapi drabužiai niekis – krito aukštielninkas ir skilo uodegikaulis.
Pati į darbą ėjau sraigės žingsneliu, apsidairydama, kada geriau koją dėti ant apsnigto žolyno, kada grįžti ant aptirpusio šaligatvio. Sėkmingai. Batai įmirko, bet likau sveika. Kai kuriuose kiemuose jau mačiau barstant smėlį. Stotelėse dar tebeplytėjo čiuožyklos. Mačiau vieną gudrią moterį, kuri iki autobuso ėjo pasiramsčiuodama galingu skėčiu.
Antplūdžio dar nėra
Kai kalbame apie ligas, nelaimingus atsitikimus, geriausia naujiena – kai nėra naujienų. Panašiai yra Šiauliuose. Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė nuramino, kad savaitgalis buvo ramus, be skaudžių avarijų, ant ledo niekas neįlūžo. Gydytoja teigia, kad sumažėjo smurto šeimoje atvejų. Gal iš tikrųjų atprasime mušti vaikus? Žodžiu, nei traumų antplūdžio, nei gripo ar kitokių ligų ypatingo pagausėjimo greitosios medikai nepastebi. Neteko į ligoninę gabenti gripu sergančių ar stipriai sužalotų pacientų. Dirbama įprastu režimu, vykstama pas sukarščiavusius, širdies negalavimų patiriančius asmenis. Tiesa, šeštadienį vežė 51 metų vyriškį iš Bubių. Jis pasiklydo miške, skundėsi nušalęs galūnes. Nors išorinių nušalimo požymių dar nebuvo matyti, vyras nuvežtas į ligoninę. Pasak E. Kukaitienės, nušalimo požymiai neretai išryškėja tik po kelių parų.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus l. e. p. vedėjas Alfonsas Šalpalas patikino, kad ligonių pagausėjimas nežymus. Vidutiniškai 10 ligonių kasdien paguldoma, o nušalimus dažniau patiria benamiai. Gaila, kad kreipiasi tik tada, kai galūnės ima juoduoti. Tad gydymas brangus, sudėtingas, pasekmės liūdnos. Bet naujų nušalimo atvejų paskutinėmis dienomis nebūta. Dauguma smulkių traumų gydoma ambulatoriniu būdu.
Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, pasak jo vedėjos Daivos Jautakienės, gyvena palyginti ramiai. Gripu ir peršalimo ligomis sergančiųjų nėra gausu. Dauguma jų kreipiasi į šeimos gydytojus. Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre taip pat naujienos geros. Centro vedėjas Povilas Venckus įtaria, kad žiemą vaikai labiau linkę kompiuteriais žaisti, todėl sunkių traumų šiuo metu gydyti netenka. Slidūs šaligatviai gąsdina ne vaikus – tik suaugusius.
Sinoptikai apie nedraugiškus orus
Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos budinti sinoptikė Teresė Kaunienė teigia, kad pagrindinis šios savaitės orų bruožas yra permainingumas: temperatūra svyruos, keisis vėjo kryptis ir stiprumas, bus žvarbu, dažnai pustys: kaitaliojantis sniegui, šlapdribai ir lietui, formuosis plikledis. Dėl slėgio kaitos orai nepalankūs sergantiems širdies ir kraujospūdžio ligomis, atsargumo kelyje oro sąlygos pareikalaus iš pėsčiųjų ir iš važiuotų.
Artimiausią parą, sausio 15 d., dar vyraus ciklonas. Pūs smarkokas šiaurės vakarų vėjas, žvarbus, naktį gūsiai net 15–18 m per sekundę. Pradeda šalti, formuojasi plikledis, bus labai slidu. Naktį 3– 6, dieną 0–2 laipsniai šalčio. Trečiadienį giedriau, vėjas iš pietų, nesmarkus, dieną apie 3 laipsnius. Ketvirtadienį naujas ciklonas: sniegas, šlapdriba, lietus, vėjas stiprėja, su gūsiais. Galima lijundra, plikledis – šlapia, lyja ir šąla. Galima pūga, kol snigs. Penktadienį lietus pereina į sniegą, vėjas iš vakarų, šlapdriba pereina į sniegą, naktį tarp 3– 5 laipsnių šalčio, dieną 0–2 šilumos. Savaitgalį naktys šaltokos, Šeštadienį – apie 6, sekmadienį – apie 9 laipsnius šalčio.
Ant vandens telkinių ne visai saugu
Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, šiuo metu užšalę beveik visi ežerai. Storiausia ledo danga susiformavusi rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyse. Daugelyje Zarasų rajono ežerų ledo storis siekia 10–12 cm, mažesniuose ežeruose ledas storesnis. Vis dėlto nors ežerų priekrantėse ledas yra storesnis, viduryje dar nėra visai saugu, kai kur ledo sluoksnis tesiekia 3 cm.
Kuršių marios užšalusios – ties Vente prie kranto ledo storis siekia 6 cm, toliau nuo kranto tik 3–4 cm. Taigi ledas yra plonas ir nesaugus, o pučiant stipresniam vėjui, ledas gali būti sulaužytas. Atsargūs turėtų būti ir žvejai, ir mėgstantys pačiužinėti.
Atsargumas – ne gėda
Žiemą dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja būti ypač atsargiems, pasilikti daugiau laiko kelionei. Paslystama dėl nepakankamos trinties ar sukibimo jėgos tarp pėdos ir kelio dangos, kai paviršiai yra šlapi, padengti ledu, o avalynės protektorius prastos kokybės, nusidėvėjęs ar netinkamas. Paslydimų pasekmės gali būti įvairios: galvos, nugaros sužalojimai, lūžę kaulai, įsidrėskimai ar plėštinės žaizdos, patempti raumenys ar sąnarių raiščiai.
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Diana Gedminienė rekomenduoja žiemos metu ne su aukštakulniais stypčioti, o rinktis tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi. Kadangi daugiausia paslystame skubėdami, specialistė pataria vaikščioti lėčiau ir atidžiai stebėti grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau, kai kur plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis – to nepastebėjus galima paslysti. Pavojinga eiti kalbantis telefonu, nes dėmesys tada nukreipiamas į pokalbį, ne į tai, kas po kojomis.
Kai slidu, saugiau eiti mažesniais žingsneliais. Be to, slidžiu metu reiktų vengti sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.
Specialistė pataria rengtis šiltai, tačiau taip, kad matytumėte ir girdėtumėte, kas vyksta aplink jus. Vertėtų įsitikinti, kad apranga, kepurė ar gobtuvas nesumažina jūsų regėjimo kampo, netrukdo girdėti. Saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės. Visada būkite pasiruošę galimam kritimui, todėl rankos kišenėse – prastas pasirinkimas.
Neretai paslystame patalpose ar ant laiptų, ypač išklotų slidžiomis plytelėmis. Todėl būkime atsargūs, o įėję į pastatą nusikratykime sniegą nuo drabužių ir batų, nepamirškime, kad grindys gali būti šlapios, eikime atsargiai.
Būkime dėmesingi mamoms su mažais vaikais, neįgaliesiems, garbaus amžiaus žmonėms.
Pasisiūlykime nueiti už juos į parduotuvę būtinų prekių ar parnešti sunkus nešulius.
Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų kaulai lengviau lūžta, didesnė patempimų ar trūkusių raiščių rizika.
Brandaus amžiaus žmonėms D. Gedminienė pataria be būtino reikalo, kai slidu, iš namų neiti. Jeigu būtinai reikia, pasirūpinkite, kad avalynė būtų su neslystančiu protektoriumi arba su specialiais apkaustais. Apsirenkite daugiau sluoksnių, apsaugokite labiausiai pažeidžiamas kūno dalis: galvą, kaklą, nugarą. Nesigėdykite lazdos. Suplanuokite maršrutą nuo namų iki savo kelionės tikslo, stengdamiesi išvengti šlaitų, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių. Netrumpinkite kelio eidami vietomis, kur didesnė tikimybė paslysti.
