Kartais reikia ką nors paaukoti, kad turėtum pakankamai vėliau, taip ir su sveikata – jei norime ją išsaugoti, turime paaukoti dalį savo laiko ligų prevencijos tyrimams. Ši investicija atsipirks su kaupu – laiku aptikus ligą, gali būti išsaugota gyvybė. Taip apie ligų prevencijos tyrimus kalba šeimos medicinos rezidentė iš Kauno Joana Laima Leonavičiūtė. Ji pataria rūpintis savo sveikata, net jei jaučiatės gerai.

Prevencija – ypatingai svarbi
Pasak šeimos medicinos rezidentės J. L. Leonavičiūtės, privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę gyventojai vis dažniau domisi, kokias paslaugas gydymo įstaigoje jiems kompensuoja ligonių kasos.Pasak jos, vieni iš kompensuojamųjų tyrimų – tyrimai pagal ligų prevencijos programas. Lietuvoje jau ne vienerius metus plėtojamos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos. Tai daugelio žmonių galimybė nemokamai išsitirti, nes minėtiems tyrimams lėšų skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

„Labai gerai, kad Lietuvoje žmonės gali pasitikrinti pagal prevencines programas. Europos Sąjungoje iki šiol išlieka nemažai skirtumų tarp prevencinių programų politikos. Kai kur jos atliekamos valstybiniu mastu, kai kur tik tam tikruose regionuose, o yra net tokių šalių, kur neegzistuoja jokia valstybinė prevencinė programa“, – sako J. L. Leonavičiūtė.

Pasitikėkime šeimos gydytoju
Nors prevencinės programos yra skirtos nustatyto amžiaus žmonėms, visgi – jei jie blogai jaučiasi,  visada pravartu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Dėl ligų prevencijos pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su ligų prevencijos programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.

Paciento konsultacijos metu šeimos medicinos rezidentei tenka išgirsti, kad žmogus norėtų, jog jam būtų atlikti vienokie ar kitokie tyrimai, jį apžiūrėtų gydytojas specialistas, todėl prašoma tik siuntimo pas konkretų gydytoją. „Natūralu, kad pacientai yra susirūpinę savo sveikata ir neretai nori patys priimti sprendimus, kaip gydytis. Ne visada tai būna nepagrįsti reikalavimai, situacijų pasitaiko įvairių. Juk pacientai pastaruoju metu randa vis daugiau ir įvairios informacijos apie ligas, jų gydymą. Tai yra gerai, nes žinios pacientus įgalina, jie kartu su gydytoju komandoje gali dalyvauti, priimant sprendimus dėl savo sveikatos. Deja, ne visi šaltiniai internete patikimi, tad stengiuosi padėti pacientams atsirinkti ir kritiškiau vertinti tai, ką sužino“, – teigia J. L. Leonavičiūtė.

 Pasak šeimos šeimos medicinos rezidentės, vis tik siuntimas konsultuotis su gydytoju specialistu yra gydytojo ir paciento sprendimas, bet ne vien tik  paciento. Pacientai turi teisę savo nuožiūra kreiptis į specialistus ir susimokėti už konsultacijas, tačiau tik kartu su savo šeimos gydytoju nusprendžia, ar reikalinga apmokama iš PSDF biudžeto konsultacija.

Parengta pagal VLK

Į viršų