Alma Mikalauskienė
Visuomenės sveikatos stiprinimo   skyriaus  specialistė
Cukrinis diabetas arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija), arba sumažėjimą (hipoglikemija). Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 100 mln. žmonių, Europoje – apie 26 mln., Lietuvoje 2016 metais registruota 104478 sergančiųjų, iš kurių Šiaulių mieste 3438. 2017 metais registruota 108526 sergančiųjų, iš kurių Šiaulių mieste 3804. Per 2017 metus nustatyti 19265 nauji cukrinio diabeto atvejai Lietuvoje, iš jų 953 Šiaulių mieste.

Skiriamos trys diabeto  grupės: pirminis cukrinis diabetas, antrinis cukrinis diabetas, tolerancijos gliukozei sutrikimas.

Diabeto priežastys
Susirgti pirminiu cukriniu diabetu turi įtakos paveldimas polinkis. Pirminis cukrinis diabetas būna nuo insulino priklausomas arba I tipo cukrinis diabetas, nuo insulino nepriklausomas, arba II tipo cukrinis diabetas ir gestacinis cukrinis diabetas. Manoma, kad I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga – autoimuninis kasos uždegimas. Jį gali paskatinti virusinė infekcija. I tipo cukriniu diabetu paprastai suserga vaikai, paaugliai ar jauni žmonės. II tipo cukriniu diabetu daugiausia serga nutukę, vyresni kaip 40 m. žmonės. Būdinga sutrikusi insulino sekrecija, dėl persivalgymo padidėjusi insulino koncentracija mažina insulino receptorių kiekį, o kartu ir insulino veikimą. Taip pat būdingas susilpnėjęs insulino poveikis dėl insulino receptorių defekto, sukeliančio atsparumą insulinui. Šio tipo diabetas dažnai nustatomas tyrimo metu radus padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje. Gestacinis cukrinis diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu. Jis labai padidina nėštumo komplikacijų riziką.

Antrinį cukrinį diabetą sukelia ligos, kurios pažeidžia kasos audinį, kasos pašalinimas, endokrininės ligos, kurioms būdinga padidėjusi hormonų, pasižyminčių insulinui priešingu poveikiu, gamyba. Diabetas gali atsirasti dėl kai kurių vaistų vartojimo.

Cukrinio diabeto požymiai
Troškulys, kūno masės mažėjimas, odos niežėjimas, blogai gyjančios žaizdos, pūlingos infekcijos, dažnas šlapinimasis, bendras nuovargis, alkis, regėjimo sutrikimai, aukštas kraujo spaudimas, dažnos šlapimo takų infekcijos.

Diagnostika ir ligos eiga
Cukraligė diagnozuojama ištyrus gliukozės kiekį kraujyje (iš venos) ir nustačius glikuoto hemoglobino koncentraciją. Simptomai reiškiasi priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo. I tipo cukrinis diabetas yra palyginti ūmus, jam būdinga silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, pagausėjęs šlapinimasis, troškulys, pykinimas, iš burnos sklindantis acetono kvapas. Ligai progresuojant ligonis netenka sąmonės – prasideda diabetinė koma. Negydomas ligonis gali mirti.

II tipo cukrinio diabeto pradžia neryški, ilgą laiką nebūna jokių negalavimų, ligos simptomai (troškulys, dažnas šlapinimasis, odos niežulys) pasireiškia vėliau. Tinkamai negydant gali atsirasti ūminių ir lėtinių, vėlyvųjų komplikacijų. Viena sunkiausių ūminių komplikacijų – diabetinė koma, kuri ištinka, kai organizmui trūksta insulino, kai ligonis laiku nesusileidžia insulino, riebiai pavalgo, suserga kita sunkia liga ir dėl to sutrikus riebalų apykaitai kaupiasi nuodingi tarpiniai produktai – ketoninės medžiagos. Kai sunkiai fiziškai dirbant, ilgai vemiant, perdozavus insulino arba susileidus jo normalų kiekį, bet laiku nepavalgius kraujyje labai sumažėja cukraus, gali prasidėti hipoglikeminė koma – atsiranda silpnumas, krečia šaltis, ligonis pasidaro irzlus, vėliau netenka sąmonės, gali prasidėti traukuliai. Dažniau pasitaiko vėlyvųjų cukrinio diabeto komplikacijų, kurių priežastis yra kraujagyslių pažeidimas. Dėl didžiųjų kraujagyslių pakenkimo atsiranda koronarinė širdies liga (miokardo infarktas), smegenų arterijų stenozė (insultas), galūnių gangrena. Pažeidus smulkiąsias kraujagysles vystosi inkstų nepakankamumas, tinklainės pakenkimas (apakimas), neuropatija (jutimų sutrikimas galūnėse, neskausmingos opos pėdose dėl nepakankamai prižiūrimų kojų).

Tinkama mityba
Sergantiems cukriniu diabetu yra labai svarbu laikytis taisyklingos mitybos. Didžiąją mūsų maisto dalį sudaro angliavandeniai. Angliavandeniai yra kelių rūšių: paprastieji ir sudėtiniai. Iš jų organizme gaminama gliukozė. Paprasti angliavandeniai tai gliukozė, fruktozė, laktozė. Sudėtiniai angliavandeniai yra chemiškai didesni paprastųjų angliavandenių junginiai. Jie įeina į grūdinių, ankštinių augalų, riešutų, šakniavaisių ir daržovių sudėtį. Sudėtiniai angliavandeniai yra naudingesni organizmui, nes organizmas juos skaldo ir pasisavina lėčiau, todėl gliukozės kiekis kraujyje po jų vartojimo didėja ne taip staigiai. Be to, į šių augalų ir daržovių sudėtį įeina ir organizmui naudingos skaidulos. Angliavandeniai, lyginant su kitomis maisto sudėtinėmis dalimis, riebalais ir baltymais, labiausiai paveikia gliukozės koncentraciją. Todėl labai svarbu, kad maiste būtų tinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis.

Yra keletas sveikos mitybos taisyklių, kurių visai paprasta laikytis. Jos padeda sumažinti glikemiją, pagerina sveikatą bei bendrą savijautą, padeda  išvengti cukrinio diabeto komplikacijų. Dienos maistas turi būti paskirstytas į 3 pagrindinius valgius ir 2–3 užkandėles. Dažnesnis negausus valgymas nuslopina alkio jausmą, o cukrus didėja mažiau nei gausiai pavalgius. Daržovių kiekis neribojamas (pomidorų, agurkų, morkų, žaliųjų kopūstų, salotų ir pan.). Daržovės turi daug vitaminų, celiuliozės, nedidina cukraus koncentracijos kraujyje, lėtina kito cukraus pasisavinimą. Labai svarbu išgerti pakankamą kiekį vandens.

Būtina atsisakyti alkoholinių gėrimų (alkoholio maistinė vertė menka, tačiau energinė didelė). Cholesterolio kiekį kraujyje reikia sureguliuoti dieta bei vaistais. Būtina mesti rūkyti. Taip pat būtina periodiškai atlikti akių dugno tyrimą diabetinei retinopatijai aptikti. Reikia stengtis nustatyti diabetinę neuropatiją, parinkti patogią avalynę, prižiūrėti pėdas.

Negalima vartoti produktų, turinčių daug cukraus, pvz.: saldžių gazuotų gėrimų, natūralių vaisių sulčių, gaminių su šokoladu, saldumynų, sausainių, medaus.

Nevertėtų piktnaudžiauti maisto produktais, skirtais sergantiesiems diabetu. Jie turi cukraus analogų – fruktozės ar sorbitolio. Šie gaminiai dažnai taip pat turi riebalų.

Fizinė veikla
Fizinė veikla yra svarbi diabeto gydymo sudedamoji dalis. Fizinę veiklą tinkamai derinant su dieta ir medikamentais, galima pasiekti gerų rezutatų. Reguliari fizinė veikla turi daug teigiamų savybių ir padeda deginti kalorijas ir tokiu būdu mažinti kūno masę, didinti organizmo jautrumą insulino poveikiui, mažinti kraujospūdį, didinti raumenų ir kaulų masę bei stiprumą, gerinti gliukozės ir riebalų apykaitą, gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, organizmui geriau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, mažina stresą. Fizinės veiklos metu yra naudojami gliukozės rezervai, todėl gliukozės koncentracija kraujyje gali mažėti. Tačiau priklausomai nuo fizinės veiklos pobūdžio gliukozės koncentracija kraujyje gali keisti skirtingai. Trumpos ir greitos fizinės veiklos metu, tokios kaip staigus bėgimas, raumenys ir kepenys atpalaiduoja gliukozės rezervus, kurie yra iš karto panaudojami, tačiau, fizinei veiklai užsitęsus, gliukozės panaudojimas išauga beveik 20 kartų ir jos koncentracija kraujyje pradeda mažėti.

Sergantiesiems cukriniu diabetu susigyvenus su liga bei prižiūrint sveikatą, glikemija sumažėja, o tai savo ruožtu padeda išvengti cukrinio diabeto komplikacijų.

Į viršų