Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas ir Šiaulių apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupė siekia informuoti visuomenę apie augančią antibiotikų atsparumo problemą, kuri tiesiogiai susijusi su neteisingu požiūriu į antibiotikus ir netinkamu jų vartojimu.
Bakterijų atsparumo problema
Gausus ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas yra varomoji jėga bakterijoms keistis ir įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus. Taigi bakterijos tampa atsparios antibiotikams. Kasmet Europos Sąjungoje nuo antibiotikams atsparių bakterijų sukeliamų ligų miršta 33 tūkst. žmonių. Kaskart šie skaičiai vis auga, todėl daug tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų deda nuolatines pastangas, kad būtų sustabdytas mikroorganizmų atsparumo didėjimas. Atsparių mikroorganizmų sukeliama našta prilygsta gripo, tuberkuliozės ir ŽIV/AIDS padariniams kartu sudėjus. Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų gebėjimas prisitaikyti prie juos žudančio vaistų poveikio, sumažinant ar panaikinant vaistų efektyvumą.
Atsparumą galima suvaldyti
Ir tai rodo kai kurių Europos šalių (Prancūzijos, Čekijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos ir kt.) patirtis – įgyvendinus įrodymais pagrįsto vartojimo principus, užtikrinus infekcijų diagnostikos prieinamumą, panaudojus teisinio ir finansinio valdymo mechanizmus, keliant specialistų kvalifikaciją ir šviečiant visuomenę – galima sukėlėjų atsparumą ne tik stabilizuoti, bet ir gerokai sumažinti. O tokios šalys kaip Švedija, Olandija ir Danija jau yra beveik išvengusios antimikrobinio atsparumo problemos. Lietuvoje pagrindinis su šia sritimi susijęs strateginis dokumentas Antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos ir kontrolės 2017–2021 metų veiksmų planas, kuris apima ne tik žmonių medicinos, bet ir veterinarijos sektorių.
Antibiotikai – tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti
„Ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija, ir ne kiekviena infekcija yra sukeliama bakterijų. Be to, daugelis infekcijų yra savaime praeinančios ir neturi būti gydomos antibiotikais. Svarbu prisiminti, kad gydymo antibakteriniais vaistais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje, – teigia Rita Švambarienė, Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė. –Idealus antibiotiko skyrimas yra tada, kai antibiotikai skiriami nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Tokio gydymo tikslas yra maksimalus gydomasis poveikis, vartojant siauro veikimo spektro, saugų ir ekonomišką antibakterinį vaistą.“ Taip pat labai svarbu, kad gydytojai atliktų ir kitus diagnostinius tyrimus: C reaktyvinio baltymo nustatymą kraujyje (CRB), kuris parodys, ar tai virusinė infekcija, ar bakterinė, o nustačius bakterinę – atlikti Greitąjį streptokoko testą, kuris parodo, kad infekciją sukėlė streptokokinė bakterija. Tokia infekcija sėkmingai gydoma penicilinų grupės antibiotikais.
Atsakingas antibiotikų vartojimas
Visuomenė turėtų suprasti, kad gydymą antibiotikais gali skirti tik gydytojas, negalima jų vartoti savo nuožiūra, pirkti internetu, turgavietėje ar skolintis iš kaimyno. Tokiais atvejais gydymas antibiotikais būna nepagrįstas, netinkamas ar vartojamas virusiniams susirgimams gydyti.
Reikėtų žinoti, kad antibiotikai virusų neveikia. Todėl savigyda yra labai žalingas ir ydingas visuomenės reiškinys. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų – suvartoti visus skirtus antibiotikus, vartoti vienodais laiko tarpais. Ne visada, kaip turėtų būti, gydytojai tinkamai parenka ir skiria antibiotikus. Stebimas vis didėjantis stipriųjų, plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimo augimas. Kiekvienas gydytojas ir kiekvienas besigydantis turėtų suprasti, kad sukėlėjų atsparumas antibiotikams yra viena iš nesėkmingo gydymo ir su tuo susijusių mirties atvejų bei išaugusių
gydymo išlaidų priežasčių.
Parengta pagal NVSC Šiaulių departamentą
