Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas primena, kad gripas yra viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, žiemos mėnesiais tampanti epidemija. Efektyviausia apsaugos priemonė nuo gripo – sezoninė gripo vakcina.

2017–2018 m. gripo sezonas Šiaulių apskrityje buvo sudėtingesnis. Gripo epidemija buvo paskelbta Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio ir Kelmės rajonų savivaldybėse. Dėl gripo Šiaulių apskrities ligoninėse buvo gydomi 38 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų – 23 vaikai. 2018 m. vasario mėnesį Šiaulių mieste užregistruoti 2 mirties dėl gripo sukeltų komplikacijų atvejai (asmenims buvo patvirtintas B tipo gripo virusas). Pasiskiepiję nuo gripo nebuvo.

Venkime kontakto su sergančiais
Gripo virusai dažniausiai plinta kosint, čiaudint ar kalbant su užsikrėtusiu arba jau sergančiu asmeniu, rečiau – liečiant užterštus paviršius, o vėliau burną ar nosį. Sergantys žmonės skleidžia virusus daugiau nei pusantro metro atstumu, o vienas užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti iki keturių imlių žmonių. Dauguma neturinčiųjų ligos klinikos gali užkrėsti kitus žmones vieną dieną prieš simptomų atsiradimą ir iki 5–7 dienų susirgus. Gripo simptomai paprastai pasireiškia stipriau ir greičiau nei peršalimo ligų. Gripui būdinga labai staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmas, sausas kosulys, gerklės perštėjimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Rečiau prasideda sloga, skauda akis, jos tampa jautrios šviesai. Kitų virusų sukeltos ligos prasideda ne taip ūmiai. Paprastai vargina čiaudulys, kosulys, sloga, gerklės, galvos skausmas, silpnumas. Simptomai trunka ne ilgiau kaip savaitę. Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo – karščiavimas. Peršalus karščiuojama nesmarkiai ar visai nekarščiuojama. Sergant gripu temperatūra pakyla daugiau nei 38 °C.

Gripo pasekmės skaudžios
Gripas yra daug pavojingesnis nei peršalimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis bei vaikams. Užsikrėtus ir susirgus gripu, didžiausia grėsmė – sunkios komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas ir kt. Taip pat gali paūmėti dauguma lėtinių ligų (kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių), kurios taip pat gali lemti žmogaus sveikatos būklės pablogėjimą ar net mirtį.

Skiepytis kasmet
Kadangi gripas antibiotikais negydomas, skiepai yra veiksmingiausia šios infekcijos profilaktikos ir kontrolės priemonė.

„Gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio–kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas. Gripo vakcina gaminama kiekvienam gripo sezonui, atsižvelgiant į tai, koks viruso tipas prognozuojamas. Persirgus gripu imunitetas susiformuoja tik vienam sezonui, teigia Milda Baranauskienė, Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė. Šiaulių departamentas primena, kad ypač svarbu apsaugoti nuo gripo sukeliamų komplikacijų rizikos grupių asmenis (nėščiąsias, vyresnius nei 65 m., sergančius lėtinėmis ligomis asmenis, sveikatos priežiūros darbuotojus ir socialinės slaugos ir globos įstaigose gyvenančius asmenis). Gyventojai, priklausantys rizikos grupėms, skiepijami nemokamai. Norintys pasiskiepyti, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal NVSC Šiaulių departamentą