facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2017 m. užregistruota daugiau vėjaraupių atvejų nei 2016 m. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, stebima dažnesnio sergamumo vėjaraupiais tendencija.

2017 m. buvo užregistruoti 16 005 vėjaraupių atvejai (sergamumo rodiklis – 565,7 atv./100 tūkst. gyv.) 2016 m užregistruota 13 611 atvejų, sergamumo rodiklis – 474,4 atv./100 tūkst. gyv.).

Vėjaraupiai – užkrečiama liga
Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.

Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui. Jis yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline). Tad ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Daugiau kaip pusę srgančiųjų (52,5 proc., t. y. 8401) sudarė vaikai 0– 4 m. amžiaus, dar trečdalis sergančiųjų (33,3 proc., 5440 atv.) buvo 5– 9 m. amžiaus. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Kada sergama, kokios pasekmės?
Vėjaraupiais sergama ištisus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą ir dažniau – žiemą bei pavasarį. 2017 m. daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų užregistruota gegužės ir gruodžio mėnesiais.

Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai – ir vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje – pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.

Rekomenduojama pasiskiepyti
Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 1 m. Tiek vaikai, tiek suaugę skiepijami dviem vakcinos dozėmis.

Rekomenduojama skiepytis visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 12 mėnesių (ypač lankantiems darželius bei mokyklas ar sergantiems lėtinėmis ligomis, tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės.

Pravartu skiepytis suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitiems, turintiems didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai).

Patariama skiepytis asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Negalima skiepyti
Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriama imunoglobulinų.

 Parengta pagal ULAC

Į viršų