Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  duomenimis, 2017 m. Lietuvoje iš viso užregistruoti 5 tuliaremijos atvejai. Mūsų šalyje ši užkrečiamoji liga diagnozuojama itin retai: 2016 m. diagnozuoti du tiuleremijos atvejai, o per paskutinius dvylika metų  šalyje nustatyti 29 tuliaremijos atvejai.

Užkratas gamtoje
Tuliaremija– tai gyvūnų ir žmonių bakterinė zoonozė. Ligą sukelia Francisella tularensis bakterijos, paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.). Bakterijas platina erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose.

Bakterija patenka per odą, gleivines, vandenį, orą ir maistą
Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia. Ligos sukėlėjas, F. tularensis, į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje ir kt. Taip pat užsikrečiama suvalgius užkrėstų maisto produktų, įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (uodams, erkėms ir kt.).

Ligos požymiai
Inkubacinis tuliaremijos periodas vidutiniškai trunka 3–7 dienas, rečiau 2–3 savaites. Ligos pradžia ūmi ir prasideda nuo intoksikacijos, pakyla temperatūra iki 38–40°C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, kamuoja bendras silpnumas, blogas apetitas. Priklausomai nuo bakterijos patekimo vietos gali būti kelios tuliaremijos klinikinės formos: opinė liaukų, liaukų, akies liaukų, burnos ir ryklės, žarnyno, plaučių, tifoidinė.

Kaip apsisaugoti?
Siekiant išvengti susirgimų tuliaremija, ULAC medikai pataria tinkamai prižiūrėti aplinką (nušienauti, neprišiukšlinti); gyvenamoje aplinkoje naikinti graužikus ir nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija); naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų; naudoti asmenines apsaugos priemones (mūvėti gumines pirštines ir kt.) lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną.

Kruopščiai plauti rankas po bet kokio sąlyčio su galimai užterštais daiktais, aplinkos paviršiais, graužikų ekskretais; nevartoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.

Parengta pagal ULAC

Į viršų