Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Šiaulių apskrityje pastarąsias dvi savaites mažėja. Atsižvelgiant į sumažėjusį sergamumą gripu Akmenės, Kelmės ir Joniškio rajonų savivaldybių administracijoms bus teikiami siūlymai skelbti gripo epidemijos pabaigą.
Sergamumo rodikliai mažesni
Per savaitę bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir rodiklis sumažėjo nuo 90,6 iki 65,5 atv. 10 tūkst. gyventojų, gripas iš visų susirgusiųjų sudaro 17,5 proc. Mažesnis sergamumas registruotas visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose. Didžiausias sergamumas išlieka Šiaulių mieste, mažiausias – Akmenės ir Pakruojo rajonuose.
Lyginat su prieš tai buvusia savaite, sergamumas gripu sumažėjo nuo 563 iki 306 atvejų (1,8 karto). Gripu daugiau serga suaugę asmenys (87,9 proc.), ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis – vaikai (53,0 proc.).
Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Šiaulių apskrityje sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo mažesnis ir siekė 53,9 atv. 10 tūkst. gyventojų per savaitę, gripu sirgo 43 Šiaulių apskrities gyventojai.
Daugiausiai serga Šiaulių miesto gyventojai
Šiaulių mieste bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 9-ąją metų savaitę (vasario 26–kovo 1 d.) sumažėjo nuo 124,3 iki 87,8 atv. 10 tūkst. gyventojų, tačiau gripas iš visų susirgusiųjų sudaro 20,2 proc. Gripu sirgo 179 asmenys.
Gripas Šiauliuose nusinešė dar vieną gyvybę
Šiaulių mieste registruotas antrasis mirties nuo gripo atvejis – liga nusinešė 80 metų amžiaus Šiaulių miesto gyventojos gyvybę. Laboratoriniais tyrimais ligonei buvo patvirtintas B tipo gripo virusas. Pasiskiepijusi nuo gripo nebuvo.
Specialistai primena apie profilaktiką
Nors sergamumas gripu ir ŪVKTI Šiaulių apskrityje mažėja, NVSC Šiaulių departamentas ragina išlikti budriais ir primena: pajutus pirmuosius peršalimo ligos ar į gripą panašius simptomus (karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės, galvos, raumenų skausmai, nuovargis, viduriavimas, vėmimas) būtina pasilikti namuose, saugotis peršalimo bei vengti kontakto su sergančiaisiais asmenimis (nuo sergančiojo laikytis 1 m atstumu), dažnai vėdinti ir valyti drėgnu būdu patalpas, tinkamai ir dažnai plauti rankas – po tekančiu vandeniu, su muilu, ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių. Taip pat patariama stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite, ją nedelsiant išmesti bei nusiplauti rankas, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, susirgus nesigydyti patiems, o kreiptis į šeimos gydytoją.
Parengta pagal NVSC Šiaulių departamentą
