facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nušalti galima ne tiktai per didelius šalčius, bet ir esant temperatūrai artimai nuliui laipsnių. Tam tereikia, kad sutaptų tokie faktoriai kaip drėgnas oras, palyginti žema temperatūra ir šaltas ar stiprus vėjas. Dažniausiai nušalamos kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, ausys ir skruostai, todėl svarbu teisingai pasirinkti šias vietas pridengiančius rūbus.

Kojos – šiltai ir patogiai
 Mūsų savijauta priklauso nuo to, kaip „jaučiasi“ kojos. Ne veltui šaltu oru sakoma, jeigu kojoms šilta, tai ir pačiam nešalta. Kojines rinkitės pagal situaciją – kur ir kada einate – jeigu visą dieną ruošiatės praleisti darbe, kur gerai šildomos patalpos, užteks ir medvilninių kojinių. Jeigu didžiąją dienos dalį praleisite lauke, pasirūpinkite storesnėmis vilnonėmis ar pusvilnonėmis kojinėmis.

Pirštinės ir puošia, ir saugo
 Svarbiausias aksesuaras, saugantis rankas nuo šalčio. Galbūt kumštinės neatrodys taip elegantiškai, tačiau mūvėdami megztas vilnones ar siūtas odines kumštines pirštines, su natūraliu kailiu viduje, žiemą  tikrai nesušalsite rankų. Vadinasi, pirštuotos – patogiau, o kumštinės – šilčiau. Geriausia rinktis iš natūralios odos pasiūtas pirštines, nes jos geriau „priima“ ir išsaugo šilumą.

Be galvos apdangalo – jau nemadinga
Vaikščiojimas be galvos apdangalo paprastai baigiasi peršalimo ar kitomis ligomis. Kepurės (ir kiti apdangalai) pagal konstrukciją, medžiagas ir paskirtį labai įvairios, todėl kiekvienas lengvai gali pasirinkti sau tinkančią ir patinkančią, tačiau geriausia, kad kepurė būtų natūralaus pluošto (kailinė) prigludusi ir dengianti ausis.

Sezoniniai drabužiai
 Patartina dėvėti drabužius, pasiūtus iš natūralaus pluošto medžiagų: medvilnės, lino, šilko ir vilnos. Jie lengvi, minkšti, gerai sugeria drėgmę ir yra pralaidūs orui. Pluoštai, esant 65 proc. aplinkos drėgmei  sugeria 7−8 proc. drėgmės, o esant 95 proc. aplinkos drėgmei – 17–18 proc. Tuo pačiu jie tampa gerais laidininkais – pluoštas nesielektrina. Drabužiai neturi varžyti judesių, trukdyti kvėpavimo, kraujotakos. Papildomą šilumos izoliaciją suteikia lengvi viršutiniai drabužiai. Žiemą šie drabužiai turi sumažinti šilumos pralaidumą, todėl jų gamybai naudotini tankūs ir poringi, geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis pasižymintys vilnoniai, pusvilnoniai, šiaušti medvilniniai bei trikotažiniai audiniai. Striukių ir paltų paskirtis – apsaugoti nuo vėjo ir kritulių, todėl jie siuvami iš storesnių ir poringesnių, vėjui ir vandeniui nepralaidžių audinių.

Batai – kad nesušaltume ir nepaslystume
Žieminiai batai turi būti stabilūs – plokščiapadžiai arba plačiu tvirtu ir ne aukštesniu kaip 3–4 cm kulnu, avalynės padas neturi slysti. Avėkite tik patogius batus, pasiūtus iš natūralių, tiek išorės, tiek vidaus medžiagų.  Negalima visą dieną avėti žieminę avalynę būnant šiltose patalpose. Šilumoje kojos prakaituoja, avalynė sudrėksta, dėl to išėjus į gatvę kojos greitai sušąla. Nereikėtų avėti aptemptos, siauros avalynės. Reikėtų rinktis didesnio dydžio batus, kad koja bate jaustųsi laisvai. Rekomenduojama mautis dvejas kojines: vienas – medvilnines, kitas – vilnos pagrindu. Pirmiausia reikėtų užsimauti vilnoninę kojinę, paskui medvilninę, bet taip, kad pirštai galėtų judėti ir nebūtų užspausti.

Saugotis šalčio privaloma, tačiau persistengti nereikia, nes perkaitus  galima daug greičiau  peršalti.

Parengta pagal ŠVSB

Į viršų