Šiauliečiui Petrui S. greit 80 metų. Iš lovos sunkiai bepasikelia, nes kojos sutino, neseniai atsivėrė žaizdos, negyja, o plečiasi. „Jau seniai krypavau kaip antinas, o dabar visai ištižau, – nuslysta veidu nelinksma šypsena.  – Prieš penkiolika metų daktarai nustatė diabetą, ilgokai neradau laiko gydytis, vis darbai rūpėjo ir va, surietė...“

„Bėdos prasidėjo, kai sulaukiau 50-mečio,–  pasakoja šiaulietė Emilija L. –  jaučiausi visai gerai, bet profilaktinių patikrinimų metu šeimos gydytoja nustatė per aukštą kraujospūdį, per didelį cukraus kiekį, išrašė vaistų. Nepirkau. Aš gerai jaučiuosi. Auga svoris? Nieko baisaus, valgysiu mažiau. Kartais troškina? Gersiu dažniau vandens. Nesąmones išsigalvoja, iš kur man tas diabetas… Tik vėliau, kai paskaičiau literatūros, apsilankiau Diabeto mokyklėlėje, supratau, kad teks susitaikyti ir keisti  kai kuriuos įpročius.“

Diabetas pažeidžia visą organizmą
Panaši neigimo reakcija būna daugeliui, nes pripažinti, kad susirgai nepagydoma liga, psichologiškai  sunku.

Cukrinis diabetas yra itin rimta ir gyvybei pavojinga lėtinė liga, kuria kasmet suserga vis daugiau žmonių. Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, pasaulyje kas 10 min. diagnozuojamas naujas diabeto atvejis.  Nuo diabeto per metus miršta apie 6,3 proc. sergančiųjų, o išsivysčiusiose šalyse ši liga yra ketvirta mirtingumo priežastis.

Diabetu susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose, dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, audiniai ir organai. Blogai valdomo cukrinio diabeto pasekmė – įvairios komplikacijos, o viena dažniausiai pasitaikančių – diabetinė pėda ir kojų amputacija.

Pagrindinės pėdų opos priežastys
Apie tai, kodėl atsiranda opos ir kaip išvengti tokios baisios komplikacijos, kalbamės su  Centro poliklinikoje veikiančio Diabetinės pėdos kabineto slaugytoja diabetologe Gražina Ščepanavičiene.

,,Iš visų diabeto komplikacijų kojų amputacija yra brangiausiai kainuojanti ir labiausiai sunkinanti žmogaus gyvenimą. Paskaičiuota, kad apie 70 proc. visų atliktų kojų amputacijų priežastis – cukrinis diabetas, –  sako G. Ščepanavičienė. –  Dėl neuropatijos ir išemijos atsiranda pėdų opų ir lėtai gyjančių žaizdų storoje suragėjusioje padų odoje. Nuo jų išsivysčiusiose šalyse kenčia 5 proc. diabetu sergančių žmonių. Kilus opų infekcijai, dažnai tenka amputuoti.“

Priežastys, specialistės nuomone,  dažniausiai yra kompleksinės. Diabetas pažeidžia nervus (periferinė neuropatija), žmogus nejaučia skausmo, neretai nekreipia dėmesio į nereikšmingai atrodančius sužeidimus  suragėjusioje padų odoje. Vargina tinstančios kojos, nes sutrikusi pėdų kraujotaka (periferinių kraujagyslių ligos).   

Sausa, trūkinėjanti sergančiojo oda greičiau užkrečiama bakterijomis, formuojasi pūliniai. Dažnai   dėl pėdos deformacijos, pvz., plaktukinių pirštų, iššokusių kauliukų (halux valgus), nuospaudų sunku pritaikyti avalynę ir pėda dar labiau pažeidžiama. Dėl atsiradusių pėdos deformacijų keičiasi eisena, o vietose, kur spaudimas didžiausias, formuojasi naujos nuospaudos.

Vėliau jos gilėja, atsiranda opos. Dėl sutrikusios kraujotakos pėda nepakankamai aprūpinama deguonimi, žaizdos negyja, dėl mažiausio akmenėlio ar įaugusio nago prasideda audinių irimas. Pažeista vieta apmiršta, juoduoja, pradeda vystytis gangrena. Neretai pėdai pakenkia netinkamai parinkta avalynė. Dar blogiau, jeigu žmogus nesirūpina savo kojomis, nekreipia dėmesio į nedidelius pakenkimus, nes jų neskauda. Ypač sunku tinkamai kojas prižiūrėti vienišiems senyvo amžiaus žmonėms.

Diabetinės pėdos priežiūra
Diabetologė teigia, jog ligonių mokymas ir reguliarus pėdų apžiūrėjimas sumažina komplikacijų riziką net 45–85 proc. Diabetinės pėdos kabinete ligoniui nukarpomi nagai, pėda apžiūrima, išmasažuojama, paminkštinama. Jei yra žaizdų, jos steriliai sutvarkomos, pamokoma, kaip namuose sau padėti.

G.  Ščepanavičienė įsitikinusi, kad kabinetas labai reikalingas, tik gaila, kad žmonėms trūksta informacijos. Galėtų šeimos gydytojai dažniau rekomenduoti, priminti. Ypač seniems, sudėtinga tinkamai sukietėjusius, įaugusius nagus nusikarpyti, nes regėjimas sutrikęs, sunku pasilenkti.

Slaugytojos teigimu, tokia pėdų apžiūros procedūra dažniausiai naudojasi moterys. Jos labiau rūpinasi savo sveikata. Vyrų ateina mažiau, o rizika didesnė, nes daugelis  rūko, greičiau kemšasi kraujagyslės. Džiugu, kad bent  žmonos atveda. Į pedikiūro procedūrą ateiti jokio vargo; užsiregistruoji, sutartu laiku pasėdi, pailsi, kol pėda apžiūrima, sutvarkoma. Tik svarbu nepamiršti, kad pėdos profilaktika saugo sveikatą, pratęsia gyvenimą.

Garbaus amžiaus šiaulietė Stefa P. svarstė, kad gal seniai būtų Anapilin iškeliavusi, o dabar sako: „Kas mėnesį ne tik nagus nukarpo, bet taip išmasažuoja pėdas, kad beveik skraidau. Be to, viskas atliekama nemokamai. Tada ir „Vilties“ klubo renginiuose galiu apsilankyti. Įdomios paskaitos, koncertai organizuojami sergantiems diabetu. Gaila, į keliones jau sveikata nebeleidžia.“

Keletas patarimų sergantiesiems
Diabetologės teigimu, kojas kasdien būtina apžiūrėti, patikrinti, ar nėra įdrėskimų, įpjovimų, sumušimų, pūslių, patinimų, spalvos pokyčių, atvirų skaudulių.

,,Žinokite, kad pažeidimas gali būti, nors ir nejaučiate skausmo. Verta susirūpinti, jei oda šalta, lygi, be plaukų, blyškios arba tamsiai raudonos, net melsvos spalvos. Kilus įtarimui būtinai kreipkitės į savo šeimos gydytoją, nedelskite, – pataria G. Ščepanavičienė. – Sergant diabetu negalima naudoti priemonių nuo nuospaudų, patiems jas draskyti. Nagus karpyti labai atsargiai. Deja, daug vyrų  juos nupjausto peiliu iki kraujo. Pavojinga vaikščioti basiems, kaitinti kojas elektriniais užklotais. Reikėtų kartkartėmis patikrinti avalynę, kad joje nebūtų įkritusio akmenėlio, deformuotų siūlių, atplyšusio pamušalo ir pan. Vengti aukštakulnių ir smailianosių batų. Esant nejautriai pėdai bet kokie bateliai gali atrodyti patogūs. Svarbiausia tiek ligoniams, tiek sveikiems  – įaugusius arba sustorėjusius nagus turi gydyti specialistai.“