Trys tūkstančiai! Tiek žmonių kasmet patiria insultą, kuris juos ištinka dėl neritmingai plakančioje širdyje susidariusių krešulių. Net 60 proc. šių žmonių miršta arba tampa luoši ir priklausomi nuo aplinkinių. Dabar ligos, kurią sukelia prieširdžių virpėjimas, dalis žmonių galės išvengti, nes pagaliau iš ligonių kasų biudžeto pradėti kompensuoti modernūs vaistai – naujieji geriamieji antikoaguliantai.

Sutriko širdies ritmas
Genovaitė Vainorienė pernai žiemą pasijuto blogai. Ir tai nebuvo įprastas hipertenzijos priepuolis – kraujospūdį reguliuojančių vaistų jį vartojo jau seniai. Šį kartą širdis ėmė taip tankiai plakti, jog rodėsi, iššoks iš krūtinės, kraujospūdis „netilpo net į aparatą“, kūnas ėmė drebėti. Moteris skubiai paskambino pagalbos telefonu. Greitosios pagalbos medikai nieko nelaukę ją nuvežė į ligoninę.

„Gydytojai iš karto pasakė, kad sutriko mano širdies ritmas. Visą naktį gydė, ir tik paryčiui širdis vėl ėmė plakti normaliai“, – prisimena moteris.

Kitą dieną 76-erių G. Vainorienė nuėjo į polikliniką pas savo gydytoją. Ji pacientei paaiškino, kad, neritmingai plakant širdžiai, gali susiformuoti krešuliai. „Gydytoja sakė, jei negersiu kraują skystinančių vaistų, sudiev, gyvenime“, – juokauja moteris.

Gydytoja G. Vainorienei skyrė širdies ritmą ir kraujospūdį reguliuojančių medikamentų ir naujo vaisto – varfarino, kuris neleidžia formuotis trombams.

„Nemoku apsakyti, kaip blogai jaučiausi gerdama šio vaisto, – prisimena pašnekovė. – Kūną nusėjo mėlynės, skaudėjo skrandį. Gal mėnesį jo vartojau, po to poliklinikoje padarė kraujo tyrimą, ir – vajė, blogiausias – per skystas!“

G. Vainorienė vėl kreipėsi į gydytoją. Ši pasakė, kad yra kitų vaistų – naujųjų geriamųjų antikoaguliantų, tačiau jie nekompensuojami. Nebegalėdama vartoti varfarino, moteris ryžosi įsigyti naujų gydytojos rekomenduotų vaistų.

„Iš pradžių jaučiausi nelabai gerai, tačiau gal per tris savaites organizmas priprato. Nustojau lakstyti į polikliniką tikrinti kraujo, nebebijau ko nors netinkamo užvalgyti. Dabar laikausi dietos, bet ne taip, kaip anksčiau, kai negalėjau valgyti daugelio produktų. Dabar – tik truputį mažiau druskos, mažiau cukraus, o riebalų ir taip nemėgau“, – sako moteris.

G. Vainorienė pasakoja, kad vartojant varfariną jai vis tiek stipriai ir greitai plakdavo širdis, sukdavosi galva, greitai pavargdavo.  

„Dabar išgeriu vaistų ir nieko blogo nebejaučiu. Gyvuoju gerai, o anksčiau bėgdavau ir bėgdavau į polikliniką. Dabar pačiai reikia prisigalvoti ligų, kad patikrintų širdį, ar ji nepablogėjo“, – juokauja moteris.

Kelia pavojų
„Kai širdis nedirba ritmiškai, kraujas prieširdžių ausytėse juda labai lėtai. Dėl to susidaro trombai“, – aiškina Respublikinės Šiaulių ligoninės Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė.

Dažniausiai taip nutinka dėl prieširdžių virpėjimo, tačiau trombai gali susidaryti ir kitose širdies vietose, pavyzdžiui, sergant dilatacine karidomiopatija, po infarkto ar, jeigu yra aneurizma.

Krešuliai arterijomis gali nukeliauti į rankas, kojas, inkstus, blužnį, žarnyną ir užkimšti kraujagysles. Tada kraujotakos netekusi organo dalis per tam tikrą laiką gali žūti. Jei nukentės inkstai, gali prireikti hemodializių, jei krešulys nukeliaus į kojų kraujagysles, jas teks operuoti, o uždelsus gali grėsti net amputacija.

Vis dėlto, pasak gydytojos, pats trumpiausias kelias krešuliui – į galvos smegenų kraujagysles. Kai krešulys įstringa smegenų arterijose ir sutrikdo kraujotaką, įvyksta išeminis insultas – deguonimi ir maisto medžiagomis nebeaprūpinama galvos smegenų dalis labai greitai žūva. „Tai pats skaudžiausias atsitikimas ir ligoniui, ir jo artimiesiems,  nes žmogus gali mirti, ar likti sunkiu neįgaliuoju“, – teigia A. Dambrauskaitė.

Prieširdžiuose susidarę krešuliai yra iš tiesų labai pavojingi, todėl geriausias gydymas yra neleisti jiems susiformuoti. Krešuliai pirmiausia nesusidarys, jei nebus prieširdžių virpėjimo. Ši liga, deja, užklumpa kas ketvirtą senyvą žmogų, tačiau daugelis jaunesnių jos išvengtų, jei kontroliuotų kraujospūdį, nes dėl per didelio kraujo spaudimo didėja prieširdžiai, sutrinka impulso sklidimas. Kraujospūdis, žinoma, kyla dėl antsvorio, tabako rūkymo, per didelio stimuliuojančiųjų produktų – kavos, energinių gėrimų – vartojimo. 

„Jei jau sutriko širdies ritmas, reikia jį atkurti kuo greičiau, – teigia gydytoja. – Jei sutrikimai tęsiasi ilgesnį laiką, ar kartojasi, ligonis turi būtinai vartoti kraujo krešėjimą reguliuojančių vaistų – antikoaguliantų. Šie vaistai apsaugo nuo mirtinų ligų.“

Svarbu žinoti ir tai, kad maždaug trečdalis ligonių nejaučia prieširdžių virpėjimo, o trombų susidarymo rizika jiems tokia pat didelė, kaip ir tiems, kurie jaučiasi blogai.

Suserga tūkstančiai
Kasmet maždaug 3 tūkst. Lietuvos žmonių širdyje susiformavę krešuliai sukelia išeminį insultą – jų smegenų ląstelės žūsta dėl sutrikusios kraujotakos. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesoriaus Daliaus Jatužio, mirtis arba sunkus invalidumas po tokio insulto ištinka apie 60 proc. susirgusiųjų – širdyje susiformavęs trombas paprastai yra didelis ir užkemša stambesnę kraujagyslę, todėl pažeidžia didesnį smegenų plotą. „Tokius ligonius gydyti sunkiau, komplikacijų daugiau“, – teigia neurologas.

Nuo 2014 m. Lietuvoje veikia speciali skubios pagalbos struktūra, kuri užtikrina, kad ūminiu insultu susirgęs žmogus laiku sulauks pagalbos, jeigu tik supras, kas jį ištiko, ir per pirmąsias valandas pateks į ligoninę. Tada gydytojai gali atkimšti kraujagyslę ir ne tik išgelbėti žmogaus gyvybę, bet ir sumažinti tikimybę likti luošam.

„Bet tai bandymas išvengti liūdnų pasekmių. Geriau, kad žmonės to nepatirtų, – būtina insulto profilaktika“, – įsitikinęs prof. D. Jatužis.

Galima išvengti
Europos kardiologų draugija primygtinai rekomenduoja ligoniams, kuriuos vargina prieširdžių virpėjimas, įvertinti insulto riziką ir daugumai jų vartoti geriamųjų antikoaguliantų. Tai labai sumažintų trombų susidarymo riziką. Mokslo tyrimais buvo įrodyta, kad vartojant geriamuosius antikoaguliantus kraujo išsiliejimo į smegenis rizika yra vidutiniškai 20 kartų mažesnė nei krešulio sukelto insulto rizika šių vaistų nevartojant.

Dabar yra dviejų grupių geriamieji antikoaguliantai.  Vienas jų – varfarinas – Lietuvoje skiriamas visiems ligoniams, ligonių kasos kompensuoja jo įsigijimo kainą. Šį vaistą specialistai kritikuoja, nes labai sunku nustatyti tinkamą pacientams dozę – tinkamo krešumo buvęs kraujas gali staiga imti nebekrešėti arba krešėti per stipriai dėl ligonio genetinių ypatumų, suvalgyto maisto ar vartojamų kitų vaistų, maisto papildų. Ir vienu, ir kitu atveju ligonis gali patirti insultą arba kitokių komplikacijų, mirti.

„Varfarino dozė parenkama pagal laboratorinius kraujo krešėjimo rodiklius, dėl to žmogus iš pradžių turi tikrintis kraują kas savaitę, vėliau – ne rečiau kaip kartą per mėnesį“, – sako prof. D. Jatužis.

Pastarąjį dešimtmetį ligoniams tapo prieinami kitos grupės kraujo krešėjimą slopinantys vaistai – naujieji geriamieji antikogualiantai. Jie kraujo krešumą veikia daug stabiliau nei varfarinas ir todėl daug rečiau sukelia minėtų komplikacijų. Dėl šios priežasties gydytojams nebereikia taip atidžiai prižiūrėti šiuos vaistus vartojančių pacientų, o ligoniams dažnai lankytis poliklinikoje. Gydytojai pacientams skiria nustatytą dozę, vaistų poveikis daug mažiau priklauso nuo to, ką ligonis valgo, nuo kitų vartojamų vaistų, rečiau žmonės turi lankytis pas šeimos gydytojus. Dėl šios priežasties naujieji geriamieji antikogualiantai laikomi vienu didžiausių farmacijos mokslo laimėjimų.

„Tikimės, kad dabar ir Lietuvoje, ne tik kaimyninėse šalyse, naujieji antikogualiantai padės sumažinti išeminių kardioembolinių insultų skaičių, – sako prof. D. Jatužis ir priduria: – Norime sveikesnės visuomenės, tačiau užuot pasistengę, kad žmonės išvengtų ligos, mokame didžiulius pinigus už insultą patyrusių žmonių gydymą, slaugą, vaistus, neįgalumą. Retai kuri liga sukelia tiek naštos, kiek insultas.“