Augalinis maistas pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų, vitaminų, pektininių medžiagų ir ląstelienos, šarminių mineralinių elementų, organinių rūgščių. Augalinis maistas skrandyje išbūna neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur absorbuojamas lėtai, per 6–7 valandas ar net lėčiau. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai labai ilgai ir pamažu. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis.

Daržovės lengvina baltymų įsisavinimą
 Pagrindinių maisto medžiagų daržovėse nedaug, tačiau yra daug mineralinių medžiagų  mikroelementų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų, organinių  rūgščių, apetitą žadinančių ir virškinimo sulčių sekreciją stimuliuojančių medžiagų, fermentų, ląstelienos ir pektinų. Prieskoninėse daržovėse yra eterinių aliejų ir kitų medžiagų, gerinančių patiekalų skonį, žadinančių apetitą ir skrandžio sulčių sekreciją. Be to valgant daržoves geriau įsisavinamos maisto sudėtinės dalys – baltymai, riebalai, angliavandeniai

Vaisiai ir uogos saugo nuo kenksmingų medžiagų
 Turi pektino, apsaugančio skrandžio bei žarnyno gleivinę, nes pasižymi mikrobus naikinančiomis savybėmis. Pektinas šalina iš organizmo ir kai kurias žalingas medžiagas;  sudėtyje esančios maistinės skaidulos aktyvina žarnyno veiklą. Taip pat juose yra daug kalio, būtino normaliai širdies veiklai, jie nekaloringi. Vaisiai tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems, jie ypač tinka pagyvenusiems žmonėms, kuriuos kamuoja hipertenzija, sulėtėjęs virškinimas ir bendras silpnumas. Juose yra nemažai inozito, panašaus į vitaminus junginio, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, teigiamai veikia nervų sistemą. Bioflavonoidai – puikūs antioksidantai, saugantys žmogaus organizmą nuo žalingo kenksmingų medžiagų poveikio, mažinantys ne tik aterosklerozės, bet ir vėžio atsiradimo riziką.

Aliejai naudingesni nekaitinti
Juose nemažai riebiųjų rūgščių, fosfatidų, sterino, tokoferolių ir kitų biologiškai veiklių medžiagų. Perkaitinus aliejus atsiranda labai aktyvių peroksidinių radikalų, hidroperoksidų  epoksidinių ir kitų žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų, turinčių mutageninių  kancerogeninių savybių.

Būtinas saikas ir maisto įvairovė
Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės vartoja per daug riebalų, per mažai angliavandenių. Maiste gausu sveikatai nepalankaus cholesterolio, mityba – neracionali ir nesubalansuota. Nemažai žmonių skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, per dideliu svoriu. Be abejo, tam įtakos turi nesveika mityba. Maistas turi tenkinti gyvybinius žmogaus organizmo poreikius.

Parengta pagal ŠVSC