Normalios racionalios mitybos sąlygos galimos tik esant energijos pusiausvyrai – kai gaunamas su maistu energijos kiekis per parą atitinka išeikvotos energijos kiekį. Maisto produktuose yra baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, mikroelementų, vitaminų, vandens ir kitokių junginių.

Angliavandeniai palaiko energiją
Tai pagrindinė energiją teikianti maisto medžiaga. Dažniausiai sudaro daugiau kaip pusę paros maisto kalorijų. Beveik visi angliavandeniai gaunami iš augalinių produktų, išskyrus pieną, vienintelį gyvulinės kilmės produktą, kuriame yra daug angliavandenių (laktozės). Be to jie įeina į audinių ir ląstelių sudėtį, kai kurie pasižymi biologiniu aktyvumu ir organizme atlieka specialias funkcijas.

Riebalai  kaupiasi ne vien iš riebaus maisto
Tai glicerino ir riebiųjų rūgščių junginiai. Į riebalų sudėtį įeina įvairios medžiagos, iš kurių biologiniu požiūriu svarbiausios yra steroliai, fosfatidai ir riebaluose tirpstantys vitaminai. Cheminės riebalų savybės priklauso nuo riebiųjų rūgščių santykio. Organizme riebalai gali sintezuotis ne vien iš maisto riebalų, bet ir iš angliavandenių, o kartais – baltymų. Riebalų organizme mažėja badaujant, o daugėja tunkant.

Baltymai reikalingi augimui ir vystymuisi
Reikalingi organizmo augimui, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Tai sudėtingi aminorūgščių stambiamolekuliai junginiai, randami gyvuosiuose organizmuose. Baltymai sudaryti iš anglies, vandenilio, deguonies ir azoto. Daugelyje jų dar yra sieros, kai kada fosforo, geležies ir kitų elementų.  Baltymus sudaro iš viso apie 20 skirtingų aminorūgščių, kurios turi po dvi, tris arba daugiau funkcinių grupių.

Vanduo būtinas gyvybei, sveikatai, grožiui
Sudaro 70 proc. žmogaus organizmo. Jis reikalingas kaip įvairių mineralinių ir organinių druskų tirpiklis, perneša maisto medžiagas ir apykaitos produktus, padeda išlyginti organizmo temperatūrą. Žmogui skysčių derėtų išgerti 1,5–2,2 litro per dieną. Apie pusę šio kiekio gaunama su maistu. Reikia valgyti vandeningus produktus – šviežias daržoves ir vaisius, gerti šviežias sultis, valgyti kruopų košes. Su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Vanduo, kurį organizmas gauna su daržovėmis, uogomis ir vaisinių augalų antpilais yra labai naudingas, nes jame yra ištirpusių įvairių biologiškai veiklių medžiagų.

Mineralinės druskos įeina į  ląstelių ir audinių sudėtį
Labai svarbi sudedamoji maisto produktų dalis. Jos dalyvauja visuose gyvybiniuose organizmo procesuose, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Mineralinės medžiagos skirstomos į makro ir mikro elementus. Makroelementai – kalcis, fosforas, geležis, natris, kalis, magnis, chloras ir kt. Kalcis svarbus kaulams, širdžiai, nervų sistemai. Jo per parą reikia 1 g. Fosforas kartu su kalciu pagrindinė kaulų ir raumenų sudedamoji dalis, jis įeina į raumeninio ir nervų audinių fermentų sudėtį. Per parą reikia 1,5–2 g. Geležis – kraujo sudedamoji dalis, įeina į raumenų, kepenų fermentų sudėtį. Natris padeda reguliuoti osmosinį spaudimą ir skysčių reakciją. Kalis įeina į ląstelių protoplazmos sudėtį, didina ląstelių sienelių laidumą. Mikroelementų maisto produktuose yra labai mažai, matuojama mikrogramais.

Vitaminai reguliuoja medžiagų apykaitą
 Tai viena iš svarbiausių maisto organinių medžiagų. Jie yra būtini, nes reguliuoja medžiagų apykaitą. Jie skirstomi į dvi grupes:

Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K);

Vandenyje tirpūs vitaminai (B grupė, C, PP).

A – jaunystės, grožio, augimo, gero regėjimo vitaminas. Per parą reikia 3–5 mg. D – saulės eleksyras sveikiems kaulams ir dantims, reguliuoja Ca pusiausvyrą. Kasdien reikia nuo 5–10 mg. E – trūkumas sukelia nevaisingumą ir nervų sistemos sutrikimus. Jo reikia 6–12 mg.

B grupė: trūkumas sukelia nervinius sutrikimus (B1), akių ašarojimą, plaukų slinkimą (B2), odos uždegimą, nemigą(B6), anemiją (B12).

Parengta pagal ŠVSC

Į viršų