Labai dažnai atsitinka, kad vos sukarščiavę griebiamės tablečių. Kokių? Kokios po ranka papuolė: nuo karščio, nuo galvos skausmo, antibiotikų… Dažniausiai kokių nors vaistų būna likę po paskutinio sirgimo. Kodėl taip elgiamės? Paaiškinimas paprastas: sirgti neturiu laiko. Ryt poryt turiu pasveikti, laukia darbas, komandiruotė ir pan. Dar baisiau, jei šitaip „prigrūdame“ vaistų vaikui ir išleidžiame į darželį, į mokyklą.
Visuomenė gali likti beginklė prieš infekcijas
Lietuva pagal suvartojamų antibiotikų kiekį Europoje yra viduryje, o Šiaulių apskritis – viena iš pirmaujančių Lietuvoje. Europos ligų kontrolės centro duomenimis, visoje Europos Sąjungoje daugėja antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusių gyventojų, kaip buvo iki atrandant antibiotikus. Mikroorganizmai – bakterijos, virusai, grybai – prisitaiko prie juos veikiančių vaistų poveikio ir taip sumažėja arba išnyksta antibiotikų efektyvus poveikis gydant infekcines ligas.
Įvairios apklausos rodo, kad net apie 40 proc. žmonių mano, kad antibiotikai yra veiksmingi kovojant su peršalimo ligomis ar gripu. Antibiotikai neturi nuskausminamojo poveikio ir nėra tinkami esant galvos, raumenų skausmams ar karščiavimui.
Apie 80 proc. peršalimo susirgimų, paveikiančių nosį, ausis, gerklę ar plaučius, yra virusinės kilmės. Tokiu atveju antibiotikai yra neveiksmingi ir nereikalingi, o jų netinkamas vartojimas peršalus ar susirgus gripu, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Galimi šalutiniai reiškiniai, tokie kaip viduriavimas, pykinimas ar odos bėrimas. Antibiotikų vartojimas gydant švelnias bakterines ligas, tokias kaip sinusitas, gerklės skausmas, bronchitas, kaklo skausmai, nėra būtinas iki tol, kol imuninė sistema yra pajėgi kovoti su infekcija. Jeigu simptomai tęsiasi, o bereceptiniai vaistai nepadeda, reikėtų apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertinęs jūsų būklę, skirs atitinkamą gydymą.
Antibiotikai – tik gydytojui paskyrus ir pagal nurodymus
Ar dažnai žmonės ateina į vaistinę prašydami antibiotikų? Gintarinės vaistinės Šiaulių regiono vadovas Algis Tvarušis teigia, kad vaistininkai jau įpratino pirkėjus prie senokai galiojančios tvarkos, kad antibiotikai be gydytojo recepto neparduodami.
Vykdoma antibiotikų receptų apskaita, jie saugomi vaistinėse. Parduodant antibiotikus, kaip ir kitus vaistus, paaiškinamos jų vartojimo taisyklės. Pavyzdžiui, svarbu žinoti, ar medikamentus gerti 2 valandas prieš valgį, ar po valgio. Nesilaikant instrukcijos mažėja efektyvumas, didėja pašalinis poveikis.
Paprastai antibiotikai vartojami 5–7 dienas. Negalima savarankiškai jų vartojimo nutraukti arba nutraukus po kelių dienų atnaujinti. Gydymas antibiotikais turi būti stebimas gydytojo, atidžiai laikomasi jo nurodymų. Vaistininkai gali pasiūlyti probiotikų, kad nekiltų virškinimo sutrikimų vartojant antibiotikus, tačiau nebus naudos, jeigu ligonis suvartos abu medikamentus vienu metu. Turi praeiti 2 valandos.
Antibiotikas naikina blogąsias bakterijas, tada probiotikas atstato, sustiprina gerąsias. Vitaminus geriau vartoti pabaigus gydymo antibiotikais kursą. Matant ligonio būklę, nusilpusį imunitetą stiprinti bus parenkami tinkamiausi vitaminai. Vėlgi geriausiai bus, jeigu ligonis visais atvejais įsiklausys į gydytojo ir vaistininko rekomendacijas.
„Užsiimti savigyda, eksperimentuoti su savo sveikata – pražūtinga“, – sako A. Tvarušis. Dar viena bėda, anot mediko, kad žmonės negavę antibiotikų vaistinėje, juos perka turguje, skolinasi iš pažįstamų, vartoja savo „rezervą“. Dažniausiai temperatūra sukyla peršalus. Peršalimų sukėlėjai – virusai. O antibiotikai virusų neveikia. Žmogus visai be reikalo alina savo organizmą ir leidžia išsivystyti atsparumui ne infekcijoms – antibiotikams. Tai jau virsta globalia problema.
Norime veiksmingo gydymo – elkimės atsakingai
Idealus antibiotiko skyrimas yra nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Vartojant siauro veikimo spektro, saugius ir ekonomiškus antibakterinius vaistus, gydymas antibiotikais bus veiksmingas ir ateinančioms kartoms.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad kiekvienas žmogus – gydytojas, skiriantis antibiotikus, sveikatos politikas, planuojantis ir įgyvendinantis strategijas, gyventojas, vartojantis antibiotikus, turi prisiimti atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo. Jeigu antibiotikai bus vartojami tokiais pačiais kiekiais, kaip dabar, Europa grįš į laikus be antibiotikų, kai įprastos bakterinės infekcijos, tokios kaip pneumonija, gali tapti mirtinos.
