facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nuo lapkričio 2 dienos Lietuvos žmonėms, kurie rizikuoja patirti trombozę, kaip ir visų kitų Europos šalių gyventojams, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų bus pradėti kompensuoti inovatyvūs vaistai – naujieji geriamieji ankoaguliantai.

Vaistai embolijos, insulto ir giliųjų venų trombozės profilaktikai
Trys naujos kartos vaistai bus kompensuojami žmonėms plaučių embolijos, insulto ir giliųjų venų trombozės profilaktikai, kai gydymas varfarinu nepadeda ar netinka.

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė spaudos konferencijoje „Trombozė gali ištikti kiekvieną, bet jos galima išvengti“ teigė, kad bus kompensuojama 80 proc. naujųjų vaistų bazinės kainos, taip pat, kaip dabar kompensuojami ir kiti vaistai nuo širdies ligų. Manoma, kad dėl to ligoniams teks primokėti apie 14–15 eurų. Tuo tarpu iki šiol juos įsigydami žmonės mokėjo mažiausiai 60 eurų.

„Šie vaistai buvo teigiamai įvertinti jau seniai. Ministerija gaudavo daug ligonių laiškų su klausimais apie kompensavimą, tačiau sutaupius PSDF lėšų, tik dabar atsirado galimybė juos kompensuoti“, – teigė G. Krukienė. Skaičiuojama, kad per metus šiems vaistams bus skirta apie 5 mln. eurų.

Pirmiausia naujieji geriamuosius ankoaguliantus turės skirti gydytojas specialistas – kardiologas arba pulmonologas, vėliau – šeimos gydytojas. Vaistai galės būti skiriami ne visiems, o tik tiems pacientams, kurie anksčiau ne mažiau kaip tris mėnesius yra vartoję senosios kartos kraujo krešumą slopinantį vaistą varfariną ir bus įrodyta, kad šis vaistas jiems nepadeda.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs „Baltic Amadeus“ valdybos pirmininkas Viktoras Tonkich pasakojo, kasdien rizikuojantis patirti insultą, nes jį ištinka prieširdžių virpėjimas. „Iš pradžių vartojau varfariną, tačiau šie vaistai man nepadėjo. Todėl jau daug metų perku naujuosius geriamuosius antikoaguliantus. Kadangi jie Lietuvoje buvo du su puse karto brangesni, jų įsigydavau Lenkijoje“, – sakė V. Tonkich.

G. Krukienė patikino, kad ligoniams, kurie dabar už savo lėšas įsigyja naujuosius geriamuosius antikoaguliantus, vėl tris mėnesius nebereikės vartoti varfarino, kad sužinotų, ar jis jiems neveiksmingas, – gydytojai šią informaciją galės patikrinti medicinos dokumentuose.

Pasak Farmacijos departamento vadovės tokia tvarka patvirtinta tam, kad būtų efektyviai naudojamos biudžeto lėšos, – žmonėms, kuriems padeda gerokai pigesnis vaistas varfarinas, nebūtina keisti gydymo.

„Turėjome praeiti minų lauku“
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habilituotas med. dr., profesorius Audrius Aidietis teigė, kad iki šiol turimais vaistais daliai ligonių nepavykdavo reguliuoti kraujo krešėjimo. Šie pacientai nuolat rizikuodavo patirti plaučių emboliją, insultą ar kitas komplikacijas. Be to, varfarinas aktyviai reaguoja su maistu ar kitais vaistais, – kraujas gali arba staigiai pradėti per daug krešėti arba nebekrešėti, vienu atveju žmogui gresia trombai, kitu – nukraujavimas. „Turėjome praeiti minų lauku, kad galėtume padėti pacientui. Dabar šiuos žmones gydyti bus daug paprasčiau“, – sakė prof. A. Aidietis.

„Naujieji antikoaguliantai labiau tinka vyresniems ligoniams, kurie mažiau mobilūs, jiems sunkiau kas mėnesį nukakti į polikliniką, kad pasidarytų kraujo tyrimus, be to, jiems vienu metu tenka vartoti daug vaistų“, – teigė prof. D. Jatužis.

Ne visiems vaistų kompensavimo tvarka palanki
Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos direktorius medicinai ir slaugai, Vidaus ligų klinikos profesorius habilituotas med. dr., prof. Albinas Naudžiūnas sakė, kad žmonėms, sergantiems giliųjų venų tromboze, dėl kurios krešuliai gali patekti į plaučius ir užkimšti pagrindinę arteriją, naujųjų vaistų kompensavimo tvarka nėra palanki.

„Jeigu žmogus susirgo giliųjų venų tromboze ar patyrė sunkią operaciją, dėl kurios ilgai buvo nejudrus, jis paprastai gydomas tris mėnesius, todėl dėl kompensavimo apribojimų mes negalėsime tokiems pacientams skirti naujųjų geriamųjų antikoaguliantų. Manau, padarytas labai geras žingsnis, o ateityje tvarka bus tobulinama“, – vylėsi prof. A. Naudžiūnas.

Krešuliai kraujagyslėse gali susidaryti dėl daugelio priežasčių – giliosiose venose, kurios yra kojose, rankose, dubenyje – dažniausiai dėl nejudrumo. Todėl kraujo krešėjimą slopinantys vaistai skiriami visiems ligoniams, kurie patyria sunkias traumas ar operacijas. Taip pat tai gali atsitikti ilgiau kaip 6 val. skrendant lėktuvu ar važiuojant autobusu.
Giliosiose venose susidarę krešuliai su kraujo srove gali nukeliauti į plaučius ir užkimšti pagrindinę arteriją, dėl to žmogus ima dusti.

Trombai gali susidaryti ir širdyje, jei žmogus serga prieširdžių virpėjimu. Tokių žmonių Lietuvoje yra apie 35 tūkstančiai. 80 proc. atvejų krešuliai nukeliauja į smegenis ir sukelia insultą.

„Tokie insultai būna labai sunkūs – 60–80 proc. ligonių arba miršta, arba lieka neįgalūs, – teigė prof. D. Jatužis. – Lietuvoje kasmet insultą patiria apie 12–13 tūkst. žmonių, iš jų išeminį insultą – apie 10–11 tūkstančių. Daug geriau neleisti ištikti ligai, nei tokius ligonius gydyti“.

Statistika – įspūdinga
Pasaulyje nuo trombozės žmogus miršta kas 37 minutes – du kartus dažniau nei nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir įvykių keliuose kartu sudėjus.

Giliųjų venų trombozė – trečia pagal dažnį širdies ir kraujagyslių liga po išeminės ligos ir insulto – kasmet ES giliųjų venų trombozė nustatoma beveik milijonui žmonių, o plaučių embolija – apie 400 tūkst. žmonių.

Prieširdžių virpėjimas – tai dažniausiai Europoje nustatomas širdies ritmo sutrikimas. Juo serga daugiau nei 6 mln. žmonių.

Maždaug 20–30 proc. ligonių dėl prieširdžių virpėjimo patiria insultą.

Net 85 proc. visų insultų yra išeminiai, – kai užsikemša kraujagyslė ir smegenys nebeaprūpinamos deguonimi. Jie daug sunkesni nei hemoraginiai, – kai plyšta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis.

Per metus Lietuvoje insultą patiria apie 12–13 tūkstančių žmonių, iš jų išeminį insultą – apie 10–11 tūkstančių. Per parą Lietuvoje insultą patiria maždaug 35 žmonės, devyni iš jų miršta.

2016 m. Lietuvoje mirė 41.106 žmonės. 23.103 – nuo kraujotakos ligų, iš jų 15.194 – nuo išeminės širdies ligos, 3.452 – nuo insulto.

Šaltinis: Mirties priežasčių registras, 2017.

Į viršų