PSO duomenimis, pasaulyje gyvena 325 mln. žmonių, sergančių lėtiniais hepatitais. Skaičiuojama, kad 2015 m. nuo hepatito mirė 1,34 mln. žmonių. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų hepatitais nežino apie savo ligą – hepatitas jiems nėra diagnozuotas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pažymi, kad didžiausią susirūpinimą pasaulyje ir Lietuvoje kelia virusinio hepatito B (VHB) ir virusinio hepatito C (VHC) paplitimas, tačiau šiuo metu Europos Sąjungos mokslininkai vis plačiau kalba ir apie mažiau tyrinėto hepatito E viruso (HEV), kaip per maistą plintančio patogeno, paplitimą ir sukeliamas pasekmes.

Hepatitas E nėra trečiojo pasaulio liga
Hepatitas E yra kepenų liga, kurią sukelia hepatito E virusas (HEV), priklausantis Hepeviridae šeimos Orthohepevirus RNR virusų genčiai.

Hepatito E protrūkiai ir pavieniai atvejai registruojami visame pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje užregistruojama apie 20 mln. virusinio hepatito E atvejų, 2015 m. nuo hepatito E mirė apie 44 tūkstančius žmonių.

Virusinis hepatitas E yra labai išplitęs Pietryčių Azijoje, Indijoje, Pietų Sibire, Afrikoje, Meksikoje. Didžiausias paplitimas fiksuojamas lietingojo sezono metu, kai vandens šaltiniai užteršiami žmonių fekalijomis. Didelės epidemijos aprašytos Indijoje 1955 m. (30 000 atvejų), Kinijoje 1986 m. (100 000 atvejų) ir kitose šalyse.

Sergama ne tik Azijoje, Afrikoje, kur žemesnis sanitarinis lygis, bet ir išsivysčiusiose valstybėse. Liga diagnozuojama Europos, JAV, Japonijos, Australijos gyventojams, kurie niekada nesilankė endeminėse ligos vietose. Todėl apie virusinį hepatitą E infektologai kalba kaip apie naują išsivysčiusių šalių gyventojų infekcinę ligą. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, Europos Sąjungoje per pastaruosius 10 metų hepatito E atvejų skaičius išaugo net 10 kartų.

Pagrindinė hepatito E priežastis ES – žalia kiauliena
Atkreipiant vartotojų dėmesį, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai aiškina, kad žalia ar nepakankamai termiškai apdorota kiauliena bei kepenys yra dažniausia hepatito E priežastis Europos Sąjungoje. Taip teigiama Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) neseniai paskelbtoje mokslinėje nuomonėje dėl hepatito E viruso (HEV), kaip per maistą plintančio patogeno, keliamos rizikos visuomenės sveikatai.

Europos Sąjungoje per pastaruosius 10 metų pranešta apie daugiau kaip 21 000 žmonių hepatito E atvejų. Dauguma atvejų (80 proc.) registruoti Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ne visose ES šalyse hepatitas E priskiriamas praneštinoms (notifikuojamoms) ligoms, taip pat įvairiose šalyse skiriasi šios ligos stebėsenos ir kontrolės priemonės, todėl, kaip teigiama EFSA pranešime, faktinis hepatito E atvejų skaičius Europos Sąjungoje galimai yra didesnis.

EFSA darbo grupės „Hepatitas E“ pirmininkė Rosina Girones savo pranešime teigia: „Net jei hepatitas E nėra toks plačiai paplitęs kaip kitos su maistu susijusios ligos, jis kelia vis daugiau susirūpinimo Europos Sąjungoje. Anksčiau žmonės manė, kad pagrindinis infekcijos šaltinis yra užterštas geriamasis vanduo, vartojamas keliaujant už ES ribų. Bet dabar mes žinome, kad pagrindinis ligos perdavimo šaltinis Europoje yra maistas“.

EFSA mokslinėje nuomonėje taip pat teigiama, kad naminės kiaulės yra pagrindinės hepatito E nešiotojos ES. Šernai taip pat gali nešioti hepatitą E, tačiau šių gyvūnų mėsa yra rečiau vartojama.

EFSA Biologinių grėsmių grupės ekspertai rekomenduoja didinti visuomenės informuotumą dėl pavojaus sveikatai vartojant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną.

Lietuvos mokslininkai patvirtino, kad hepatito E viruso paplitimas tarp kiaulių ir šernų yra didelis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei Vilniaus universiteto mokslininkai ėmėsi tyrimo, siekdami įvertinti hepatito E viruso paplitimą Lietuvos kiaulių ir laukinių gyvūnų populiacijoje.

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Serologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. Jūratės Buitkuvienės, hepatito E viruso rezervuarais gali būti tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta jokių šio viruso paplitimo gyvūnų populiacijoje studijų. Įdiegusi tyrimų metodus, mokslininkų grupė ėmėsi tirti naminių kiaulių bei laukinių gyvūnų kraujo mėginius antikūnų, susidariusių prieš hepatito E virusą, nustatymui. Mėginiai buvo paimti skirtinguose Lietuvos rajonuose.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuvoje hepatito E viruso paplitimas tarp kiaulių ir šernų yra didelis. Iš 384 ištirtų naminių kiaulių kraujo serumo mėginių 168 mėginiuose (43,75 proc.) buvo nustatyti antikūnai prieš hepatito E virusą. Iš 312 šernų mėginių – antikūnai prieš hepatito E virusą nustatyti 178 mėginiuose (57,05 proc.).

Tarp laukinių atrajotojų hepatito E viruso paplitimas yra nedidelis – iš 34 ištirtų briedžių mėginių antikūnų nustatyta 4 mėginiuose, iš 166 stirnų mėginių – 2 mėginiuose, 108 tauriųjų elnių mėginiuose antikūnų prieš hepatito E virusą neaptikta.

Mokslininkai savo išvadoje teigia, kad didelis hepatito E viruso paplitimas tarp naminių kiaulių ir šernų potencialiai gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai. Nedidelis šio viruso paplitimas laukinėje Lietuvos faunoje leidžia teigti, kad laukiniai gyvūnai (briedžiai, stirnos, taurieji elniai) yra atsitiktiniai hepatito E viruso nešiotojai.

Mokslinio tyrimo rezultatai buvo pristatyti ketvirtajame Europos veterinarijos laboratorijų tyrėjų asociacijos kongrese Čekijoje, kitose mokslinėse konferencijose.

Ligos prevencija
Svarbiausia hepatito E prevencijos priemonė – laikytis higienos taisyklių, reguliariai plauti rankas, ypač prieš valgį ir po žalios mėsos tvarkymo. Kiaulieną bei šernieną visada tinkamai termiškai apruošti – išvirti ar iškepti.

Pasaulyje HEV infekcijos perdavimo riziką visuomenėje mažina gyventojų aprūpinimas kokybišku geriamuoju vandeniu ir tinkamas buitinių bei kitų atliekų šalinimas.

Keliaujantiems po regionus, kur hepatitas E yra paplitęs, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria vengti:
gerti geriamąjį vandenį iš čiaupo (jeigu įmanoma, gerti vandenį iš stiklo ar plastiko pakuočių);
gėrimų su ledo gabaliukais;
valyti dantis vandeniu iš čiaupo;
vartoti maistui nepasterizuotą pieną;
valgyti netinkamai termiškai apdorotą mėsą ir jūros gėrybes;
valgyti neluptus vaisius ir nevirtas daržoves, įskaitant salotas.

Parengta pagal NMVRVI