Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Švambarienė praneša, kad Šiauliuose plinta virusų sukeltos žarnyno infekcijos. Nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų pakilimas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone prasidėjo lapkričio mėnesį ir tebesitęsia iki dabar.  Jeigu 2015 metais lapkričio mėnesį buvo registruota 13 susirgusiųjų Šiaulių mieste ir 5 Šiaulių rajone, tai šių metų lapkričio mėnesį susirgusiųjų atitinkamai buvo 77 ir 27, t. y. sergamumas išaugo 5-6 kartus.

Didžiausias sergamumas yra tarp vaikų
Pasak R. Švambarienės, šiuo metu nuo vieno iki kelių susirgimų atvejų registruojama daugiau nei 10 Šiaulių miesto mokyklų ir 15 ikimokyklinių įstaigų. Fiksuojami atvejai, kai žarnyno infekcijos susirgimai išplito ir šeimose.

„Ligos klinika daugeliu atvejų pasireiškia bendru negalavimu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, nedideliu karščiavimu. Daugiau nei 50 proc. susirgusiųjų skundėsi vėmimu. Šie susirgimai medikų įvardijami virusiniu gastroenteritu. Tik keliais atvejais yra nustatytas norovirusas. Tačiau panašių negalavimų gali sukelti ir kiti enterovirusai (koksaki, echovirusa, kiti enterovirusai)“, – aiškina gydytoja.

Virusų sukeltos žarnyno infekcijos inkubacinis  ligos periodas trunka nuo 12 iki 48 valandų. Susirgus taip pat gali kamuoti bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai.  Ligos simptomai dažniausiai praeina per 24–60 valandų.

Tačiau, R. Švambarienės teigimu, noro ir kiti enterovirusai plinta fekaliniu-oraliniu, t. y. per žmogaus fekalijomis užterštą maistą ir geriamąjį vandenį, taip pat per užterštas rankas, aplinkos daiktus. Dažniausiai maisto kilmės protrūkiai yra susiję su termiškai neapdoroto maisto, užkandžių (mišrainių, salotų, sumuštinių) vartojimu.

„Paprastai virusas išsiskiria su išmatomis, gali plisti ir per vėmalų lašelius, kuriuose taip pat randama virusų, taip pat per užterštas rankas, aplinkos daiktus. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Sergantysis norovirusine infekcija virusą išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusą gali platinti iki 2 savaičių po pasveikimo. Norovirusais žmogus gali užsikrėsti keletą kartų. Riziką užsikrėsti turi įvairių amžiaus grupių asmenys“, – teigia R. Švambarienė.

Kad padaugėjo viduriuojančių ir vemiančių žmonių, antrina ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė.
„Vis daugiau sulaukiame iškvietimų į namus dėl karščiuojančių, vemiančių ir viduriuojančių vaikų. Dažnai panašiais simptomais skundžiasi visa šeima. Nors tokie susirgimai tęsiasi parą arba dvi, susirūpinę tėvai nedelsiant skuba kreiptis į medikus. Po gausaus viduriavimo vaikai netenka daug skysčių, vėliau prasideda traukuliai. To baimindamiesi tėvai ir skambina medikams norėdami pasitarti, o jei mažieji sunegaluoja savaitgalį – tada kviečia greitosios pagalbos medikus“, – sako E. Kukaitienė.

Anot specialistų, specifinių profilaktikos priemonių infekcijai išvengti nėra. Tačiau šių prevencinių ir priešepideminių priemonių taikymas gali sumažinti ar nutraukti enterovirusinių infekcijų plitimą:

dažnai plauti rankas, ypač pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą. Taip pat rekomenduojama prieš vartojimą kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kiautinius moliuskus. Reikia laikytis visokeriopos higienos – suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru.

Susirgusius norovirusine infekcija asmenis, dirbančius maisto tvarkymo objektuose, rekomenduojama nušalinti nuo maisto tvarkymo dar 3 dienoms po paskutinės viduriavimo dienos. Be to, būtina nedelsiant nutraukti įtariamo užteršto maisto realizavimą ir jį sunaikinti.

R. Švambarienė sako, kad reikėtų nepamiršti laikytis ir asmeninės higienos ligos metu: čiaudint ir kosint būtina prisidengti burną ir nosį servetėle.

„Neatmetama galimybė, kad pirmomis ligos valandomis virusas gali išsiskirti ir per orą. Rankas plauti po kiekvieno sąlyčio su burnos ir nosies išskyromis, taip pat prieš gaminant maistą, prieš valgant“, – teigia gydytoja.

Į viršų