Naujausiais Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) duomenimis, praėjusiais metais pasaulyje gyveno 36,7 mln. žmonių, užsikrėtusių ŽIV infekcija. Minint pasaulinę kovos su AIDS dieną Nacionalinio visuomenės sveikatos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vidmantė Barauskaitė kviečia gyventojus atkreipti dėmesį į tai, jog sergančiųjų AIDS ir ŽIV nešiotojų daugėja visame pasaulyje, o Lietuvoje per šiuos metus nustatyti 168 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 19 – Šiaulių apskrityje. Nors oficiali statistika Lietuvoje rodo, jog sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) yra kontroliuojamas, tačiau lytiniu keliu plintančios infekcijos vis dar kelia grėsmę žmonių sveikatai.
2016 metais – 168 nauji ŽIV atvejai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 168 nauji ŽIV infekcijos atvejai (129 vyrams ir 39 moterims). Pagal galimą užsikrėtimo būdą 69 asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu. Daugiau nei trečdalis atvejų išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Penktadalio asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Taip pat šiemet iš motinos vaikui ŽIV perdavimo atvejų nebuvo nenustatyta. Daugiausiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno apskrityse.
Iš viso Lietuvoje iki lapkričio 1 d. užregistruoti 2 703 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 79,4 proc. –vyrai, 20,6 proc – moterys.
Lietuvoje registruoti penki perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai. Analizuojant tendencijas, šiais metais nežymiai padidėjo užsikrėtusiųjų ŽIV per narkotikus. Daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų nustatyta 25–34 metų amžiaus grupėje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos Šiaulių departamento duomenimis, 2015 metais Šiaulių apskrityje buvo užregistruota 16 ŽIV atvejų. Sergamumas šia infekcija du kartus viršijo visos šalies sergamumo rodiklį. Iš visų Šiaulių apskrityje registruotų ŽIV atvejų didžiausias sergamumas buvo Šiaulių mieste – 12 atvejų. 2016 metais Šiaulių apskrityje užsikrėtimo ŽIV atvejų padaugėjo – užregistruoti 23 nauji atvejai.
Sveikatos specialistai praneša, jog daugiausia pranešimų apie ŽIV infekuotuosius gaunama iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Nacionalinio kraujo centro, nes asmenys esantys įkalinimo įstaigose (kaliniai, vartojantys narkotikus) bei kraujo donorai yra tiriami dėl ŽIV. Tačiau nemažai ŽIV atvejų yra neišaiškinama, nes užsikrėtę asmenys to nežino, o jei žino – nesikreipia į gydymo įstaigą.
Dažniausiai užsikrečia per kraują
Anot specialistų, žmogaus imunodeficito virusui imlūs visi žmonės, o specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra, todėl reikia saugotis užsikrėtimo rizikos.
Žmogaus imunodeficito virusu dažniausiai užsikrečiama tiesiogiai per kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių, t. y., nesaugių lytinių santykių metu, kai savo arba ne savo noru lytiškai santykiaujama be apsaugos priemonių, o vienas iš partnerių yra užsikrėtęs ŽIV.
Užsikrėtimas galimas ir tuo atveju, kai infekuota motina perduoda ŽIV savo vaikui nėštumo metu, gimdant arba žindymo krūtimi metu. ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais. ŽIV neperduodamas ir per kasdienius kontaktus (rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant), tačiau patartina vengti darytis tatuiruotes, naudotis asmeniniais higieniniais daiktais (dantų šepetuku, skutimosi peiliukais, nagų priežiūros reikmenimis ir t. t.).
Didžiausia rizika užsikrėsti ŽIV yra medicinos darbuotojams tiesioginio kontakto su ligonio krauju metu bei per kitus biologinius skysčius (bronchų ir plaučių išskyras, seiles ir kt.).
„Skatiname visus asmenis, kurie galėjo turėti nesaugių lytinių santykių, patyrusius prievartą, kreiptis pas savo šeimos gydytoją dėl galimybės išsitirti dėl ŽIV. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras informuoja, kad yra sudaryta galimybė dėl ŽIV pasitikrinti patiems, vaistinėje arba kitame prekybos tinkle įsigyjant greitąjį ŽIV testą (principas „pasitikrink pats“)“, – praneša specialistė V. Barauskaitė.
Ateityje AIDS nebus globali grėsmė?
Praėjusią savaitę vyko tarpsektorinė ekspertų diskusija ŽIV prevencijos tema, kurioje dalyvavo daugiau nei 70 įvairių sričių specialistų iš valstybinio, privataus ir visuomeninio sektorių.
Kalbėdamas apie ŽIV infekcijos iššūkius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, profesorius, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas priminė, jog Jungtinių Tautų AIDS programa yra iškėlusi pasaulinius ŽIV prevencijos tikslus iki 2020 metų: siekti, kad 90 procentų su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV bei kad 90 procentų jų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais ir 90 proc. gaunančių asmenų būtų pasiektas žemas viruso krūvis. Pasauliniu mastu veikiant šiomis kryptimis iki 2030 metų tikimasi, kad AIDS nebebus globali visuomenės sveikatos grėsmė.
„Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tikėtina, kad ne visi užsikrėtusieji ŽIV yra diagnozuoti. ULAC medikų vertinimu, nežinančių ir nediagnozuotų ŽIV infekuotų žmonių Lietuvoje galėtų būti dar apie pusšešto šimto daugiau nei jų buvo metų pradžioje. Vertinant vieną iš UNAIDS tikslų įgyvendinimą, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV – tai Lietuvoje šis rodiklis siekia 82 procentus“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Diskusijoje dalyvavusi Valstybinės ligonių kasos pranešėja, Kompensuojamų vaistų skyriaus vedėja Kristina Garuolienė pažymėjo, jog per pastaruosius trejus metus apsilankymų pas šeimos gydytojus dėl ŽIV išaugo tris kartus, pas kitus gydytojus specialistus konsultacijų padvigubėjo ir išlaidos kasmet augo.
2015 m. ŽIV infekcijos gydymui ir stebėsenai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirta 3,8 mln. eurų, iš kurių 90 proc. lėšų tenka vaistų kompensavimui.
Susirinkusieji svarstė, jog šiuo metu per menkas vaidmuo tenka bendrosios praktikos gydytojams diagnozuojant ŽIV infekciją. Be to, Lietuvoje egzistuoja didelis atotrūkis tarp pacientų, kuriems diagnozuota ŽIV ir kurie lankosi gydymo įstaigose. Anot specialistų, taip yra dėl pacientų migracijos, įkalinimo, priklausomybės nuo opiatų ar alkoholio bei socialinės pagalbos stokos.