Virusinių hepatitų sukėlėjai ir jų sukeliamos ligos atrasti palyginus neseniai, t. y. dvidešimtojo amžiaus 7-9 dešimtmetyje. Pagal tai, koks kepenų virusas sukelia susirgimą, virusiniai hepatitai skirstomi į VHA, VHB, VHC, VHD, VHE, VHG. Visus  šiuos susirgimus sieja didesni ar mažesni kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pakenkimai, lydimi medžiagų apykaitos sutrikimais, intoksikacija, gelta. Sergamumas virusinėmis kepenų ligomis didėja, o dėl savo lėtinių, paslėptų formų, neretai įvardijamos kaip ,,tylieji žudikai“ – kai liga išsivysto į kepenų cirozę ar vėžį.
Virusai tarp savęs skiriasi patogeniniu poveikiu, patekimo ir plitimo keliais, dėl ko skiriasi ir jų sukeliamų infekcijų profilaktika. Todėl trumpai priminsime kiekvieną iš šių virusinių hepatitų.

Lietuviai hepatitu A suserga keliaudami
Sergamumas virusiniu hepatitu A (VHA) tebėra didelis ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje jis labai sumažėjęs ir atsiradimas dažniausiai siejamas su kelionėmis, t. y. registruojami pavieniai įvežtiniai atvejai. Šia infekcija persergama lengviau nei kitais hepatitais. Virusas į žmogaus organizmą patenka per burną, dauginasi žarnyne ir iš ten kraujo keliu patenka į kepenis. Susirgimas diagnozuojamas kraujyje nustačius viruso žymenis. Specifinio gydymo nėra. Tačiau yra pagrindinė apsisaugojimo nuo šio viruso priemonė – vakcina, kuria rekomenduojama skiepytis  asmenims, vykstantiems keliauti ar dirbti į didelio ir vidutinio endemiškumo šalis, vaikams, sergantiems lėtiniais hepatitais, hemofilija, emigrantams. Šio infekcinio susirgimo profilaktikai labai svarbu asmens sanitarinė – higieninė kultūra, švaraus geriamo vandens tiekimas ir vartojimas, saugus maudymasis, nardymas atviruose vandenyse ar jūros gėrybių vartojimas.

Užsikrėsti hepatitu B gali ir gimdomas kūdikis
Manoma, kad pasaulyje yra iki 400 milijonų lėtinių virusinio hepatito B (VHB) nešiotojų, o nuo šios ligos pasekmių kasmet miršta 1 milijonas gyventojų. Infekcijos šaltinis yra sergantis ūmine ar besimtome ligos forma ir sveiki viruso nešiotojai . Virusas plinta per kraują, seiles (jei jose yra kraujo), lytiniu keliu bei parenteriniu, t.y. kai užkratas perduodamas per pažeistą odą , gleivinę. Užsikrėtimui pakanka labai mažos dozės, kuri net 100 kartų maženė nei ŽIV sukeliamos infekcijos. Naujagimiai, užsikrėtę nuo motinos per gimdymą ilgam gali likti viruso nešiotojais. Susirgimo profilaktikoje labai svarbi specifinė priemonė – skiepai, kuriais skiepijami naujagimiai, medikai ar rizikos asmenys (lytiškai seksualūs heteroseksulai, homoseksualai, kaliniai, narkomanai, turintys nusilpusią imuninę sistemą, dializuojami asmenys, keliautojai). Labai svarbus žmonių rizikingas elgesys, kuris padidina riziką užsikrėsti ne tik VHB, bet ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis. Profesinė asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, tatuiruočių meistrų, kirpėjų, manikiūrininkių teikiamų paslaugų rizika išlieka visada, todėl kiekvienas ligonis, klientas gali būti traktuojamas kaip potencialus infekcijos šaltinis. Tad universalių apsaugos priemonių taikymas bei instrumentų sterilizacija, aplinkos paviršių dezinfekcija turi būti vykdoma pagal Higienos normų reikalavimus.

Hepatito C atvejai gali peraugti į kepenų cirozę ar net vėžį
Manoma, kad virusinio hepatito C (VHC) infekcija kasmet diagnozuojama 3-4 milijonams asmenų. Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma 40-50 naujų susirgimų atvejų. Ši infekcija paplitusi globaliai ir manoma, kad lėtinėmis formomis serga apie 3 procentai pasaulio gyventojų. Tik trečdalis užsikrėtusių VHC virusu suserga simptomine ligos forma, o likusi dalis perserga besimptome infekcijos forma. Ši infekcija klastinga tuo, kad didžiajai persirgusiųjų daliai išsivysto lėtinė hepatito forma, iš kurių nemažą dalį sudaro progresuojanti kepenų cirozė ir vėžys. Pagrindinės VHC infekcijos rizikos grupės yra intraveniniai narkotikų vartotojai, įkalinimo įstaigų gyventojai, hemodializuojami ligoniai, sergantys hemofilija, asmenys kuriems perpiltas kraujas. Todėl pagrindinės šios infekcijos profilaktinės priemonės yra: kraujo ir jo preparatų saugos užtikrinimas, neatlygintinos donorystės skatinimas, griežtas apsaugos priemonių vykdymas gydymo įstaigose. Vakcinos nuo šio susirgimo dar nėra sukurtos, tačiau pastaruoju laikotarpiu jau turime prieinamą efektyvų antivirusinį gydymą.

Tik labai retai hepatitas D fiksuojamas Europoje
Paprastai virusinio hepatito D (VHD) virusas pasireiškia kartu su VHB virusu, tuo pasunkindamas ligos eigą. Didžiausias šio viruso paplitimas Pietų Italijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Dėl migracijos ir globalizacijos procesų pasaulyje infekcija pavieniais atvejais nustatoma ir Europos regione. Profilaktinės priemonės kaip ir VHB infekcijos atžvilgiu. Šių dviejų infekcijų buvimas drauge ir pasunkintos ligos formų pasireiškimas sudaro sąlygas motyvacijai skiepytis HB vakcina.

Itin retas pasaulyje hepatitas E
Virusinis hepatito E (VHE) protrūkiai bei pavieniai atvejai registruojami visame pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje užregistruojama apie 20 milijonų VHE atvejų. Šio viruso rezervuaras gali būti ir laukiniai gyvūnai (elniai, buivolai, šernai). Užsikrečiama  per vandenį, maistą, nešvarias rankas. 2003 metais 4 šios ligos atvejai nustatyti Japonijoje tarp asmenų, valgiusių žalią elnieną. Yra susirgimų atvejų, kai užsikrėsta valgius nepakankamai termiškai apdorotų kiaulių ir šernų kepenų. Todėl viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių – užtikrinti geriamo vandens kokybę ir tinkamai termiškai apruošti maistą (elnieną, šernieną, kiaulieną). Keliaujantiems į endemines teritorijas rekomenduojama praktikuoti gerą rankų higieną – visada plauti rankas prieš valgį ir maisto ruošimą.

Hepatitas G paplitęs kartu su hepatitu B ir hepatitu C
Virusinio hepatito G (VHG ) viruso atskiri tipai paplitę Vakarų Afrikoje, Vakarų Europoje, Azijoje ir JAV. Sukėlėjas perduodamas per pažeistą odą ir gleivines, kraujo perpylimo metu ir lytiniu keliu. Dažnai aptinkamas kartu su VHB ir VHC virusais. Dažniau nei įprastai šis virusas aptinkamas tarp homoseksualių asmenų, užsikrėtusių VHB. Diagnozę įtarti ir nustatyti galima tiriant kraują specifiniais metodais.

Norint išvengti šių virusinių hepatitų, anot sveikatos specialistų, labai svarbu laiku diagnozuoti susirgimus, gydyti šiuolaikinėmis priemonėmis, užkirsti kelią infekcijos plitimui, išaiškinti rizikos grupes ir skirti atitinkamas profilaktines priemones.