facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Riešutas – neatsidarantis vienasėklis, retai dvisėklis augalų vaisius su kietu sumedėjusiu apyvaisiu.

Riešutiniai augalai yra riešutus ar riešuto pavidalo vaisius  vedantys augalai, dažnai medžiai ar krūmai, retai žoliniai augalai. Pasaulyje yra apie 80 rūšių riešutinių augalų, turinčių pramoninę reikšmę. Pagal vaisius riešutiniai augalai skirstomi į tikruosius riešutinius augalus ir tariamuosius riešutinius augalus.

Tikrųjų riešutinių augalų vaisiai yra riešutai su valgoma sėkla  (lazdynų, riešutmedžių). Tariamųjų riešutinių augalų vaisiais pagal vaisių klasifikaciją nėra riešutai, bet jų valgomos sėklos turi kietą kevalą (migdolų, pistacijų, kedrinių pušų).

Riešutinių augalų sėklose dažniausiai susikaupia daug  aliejų ir baltymų, rečiau jie būna krakmolingi. Sveikiausi riešutiniai augalai yra valgomasis kaštainis, riešutinis kokosas, paprastasis lazdynas, graikinis riešutmedis, riešutinis lotosas, paprastasis migdolas, tikroji pistacija, kedrinė pušis, ir kiti.

Lietuvoje iš riešutinių augalų savaime auga paprastasis lazdynas, dar kelių rūšių lazdynai ir riešutmedžiai auginami soduose.

Riešutmedis – riešutmedinių šeimos augalų genties atstovas, jų yra 21 rūšis. Riešutmedis paplitęs Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Didžiausia įvairovė Šiaurės Amerikoje.

Tai vasaržalis augalas – medis, išaugantis iki 50 metrų aukščio, retai žemas krūmas. Vaisius – kaulavaisis, riešutas. Sėklos didelės, valgomos. Maistui vartojami dažniausiai graikinio, rečiau kvapiojo, pilkojo, siauralapio ir kiti riešutai. Jie valgomi švieži, naudojami konditerijos pramonėje, iš jų spaudžiamas aliejus.

Riešutmedžio prinokę vaisiai ir lapai naudojami liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje, daugelio rūšių riešutmedis auginamas parkuose ir soduose kaip dekoratyvinis medis.

Paprastasis lazdynas (Corylus avellana) yra iki 5 metrų aukščio užaugantis medelis. Auga ir kalnuose, ir lygumose, paprastai lapuočių ir mišriuose miškuose, rečiau spygliuočių miškuose. Ypač gausiai lazdynai želia medynų pakraščiuose, ertmėse ir miško aikštelėse.

Savaime paplitęs Juodosios jūros pakrantėse: Šiaurės Anatolijos kalnų sistemos kalnuose, Turkijoje, Kaukazo kalnuose, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Ten auga drėgnų derlingų vietinių miškų pamiškėje.

Kultivuojamas nuo Antikos laikų. Turkijoje yra išplatintų vadinamųjų bizantiškųjų veislių, Gruzijoje – daugiau kaip 20 veislių, vadinamų bendru Heraklio riešutų vardu.

Riešutai stambūs, rutuliški, daugiau kaip 2 centimetrų ilgio.

Lazdynas – beržinių šeimos krūmų ir medžių genties atstovas, jų yra apie 20 rūšių. Vaisius – riešutas. Dažnesnės rūšys: paprastasis ir turkinis.

Lazdyno riešutai valgomi. Juose yra iki 65 proc. riebalų, baltymų, cukrų, angliavandenių; iš jų gaminamas aliejus. Iš medienos gaminami baldai, lankai, degama piešiamoji anglis. Lietuvoje savaime auga paprastasis lazdynas ir turkinis lazdynas, auginamas dekoratyvinis medis. Parkuose, soduose auginamas paprastasis lazdynas.

Sėklas geriausia suvartoti šviežias arba džiovintas. Sėkloje yra 50-65 proc. aliejaus, baltymų, angliavandenių, vitaminų: B1, B2, B4, E, C, H, karotino, ypač daug kalcio ir fosforo, mažiau geležies, jodo, vario ir kitų mineralinių medžiagų.

Vaistinė žaliava yra riešutų aliejus, vartojamas epilepsijai gydyti, kirmėlėms iš žarnyno varyti. Juo įtrinamos plaukų šaknys.

Riešutus su medumi patartina vartoti sergantiems reumatu bei mažakraujyste, o trintus vandenyje arba mišinyje su kitų augalų vaisiais – bronchitu, inkstų akmenlige, taip pat kūdikius  maitinančioms mamoms.

Paprastojo lazdyno lapai ypač garsėja gydomosiomis savybėmis: jų nuoviras geriamas sutrikus virškinimo traktui ir sergant kepenų ligomis. Nuo geltligės padeda džiovintų lapų antpilas. Lapų preparatais gydoma anemija, rachitas, avitaminozė. Liaudies medicinoje lapų antpilas arba nuovirais gydoma prostatos adenoma, varikozinis venų išsiplėtimas, vaikų rachitas. Be to, lapų arbata iš organizmo varo šlapimą.

Nuoviras mažina karščiavimą, stabdo kraujavimą, vartojamas nuo dizenterijos, venų išsiplėtimo.

Gruzijoje nuo seno lazdynai laikomi šventais augalais. Net Naujųjų metų šventes sutikdavo ne su papuoštomis eglutėmis, o su „čičilakais“.

Paprastasis lazdynas yra itin svarbus bitininkystėje. Jo subrandintos žiedadulkės, kaip ir gluosnių, yra pačios ankstyviausios ir bene gausiausios. Iš lazdyno bitės neša tik žiedadulkes. Šie medžiai priskiriami vertingiausiems ir medingiausiems augalams.

Į viršų