Mūsų miesto imtynininkė Danutė Domikaitytė užėmė penktą vietą prestižiniame moterų imtynių turnyre „Klippan Lady Open“. Švedijoje aukšto lygio turnyre debiutavusi D. Domikaitytė įveikė dvi varžoves, tačiau tiek pat kartų teko pripažinti priešininkių pranašumą ir liko per žingsnį nuo pjedestalo.
Startavo pasiruošimas Tokijo olimpiadai
Aštuntfinalyje Šiaulių universiteto trečio kurso studentė rezultatu 13:2 įveikė norvegę Heddą Haug Strand, tačiau kitame etape nusileido būsimai turnyro nugalėtojai pasaulio ir Europos jaunimo čempionei Koumbai Larroque iš Prancūzijos (0:7). Paguodos turnyre D. Domikaitytė 5:0 nugalėjo lenkę Patrycją Perką (5:0), bet imtyje dėl bronzos medalio nusileido Azijos jaunių čempionei Naruhai Matsuyuki iš Japonijos (1:7). „Tai labai rimtas turnyras. Žinant, kad jame dalyvauja japonės, kurios išskyrus savo namų arenų, į turnyrus užsienyje vyksta tik tris kartus – į Švediją, Kanadą ir Rusiją, parodo kad imtynių madas diktuojančios atletės vertina varžybas Klippane. Švedijoje rungėsi atnaujintos įvairių šalių rinktinės. Galima drąsiai sakyti, kad šiomis varžybomis startavo pasiruošimas Tokijo olimpinėms žaidynėms. Manu, kad debiutas Danutei buvo sėkmingas. Ji tarp 17 merginų liko penkta. Svarbu, kad ji pasistumdė su labai stipriomis varžovėmis, ypač su prancūze ir japone. Ši patirtis tikrai pravers ateityje“, – kalbėjo moterų imtynių rinktinės treneris Andrius Stočkus.
Atgaivino prisiminimus
Šalies moterų imtynių komandai tai buvo pirma išvyka į Klippaną, tačiau nė dešimties tūkstančių gyventojų neturintis miestelis gerai pažįstamas graikų-romėnų imtynių rinktinei. Prieš 26 metus ne pilnos sudėties komanda leidosi į varžybas Klippane. Lietuvos atletų išvyka į turnyrą Švedijoje buvo ypatinga – tai buvo mūsų šalies imtynininkų debiutas tarptautinėje arenoje po Nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo. Tą kartą varžybose dalyvavo Ruslanas Vartanovas, Remigijus Šukevičius, Remigijus Gustas, Alfredas Milevskis ir Viačeslavas Fiodorovas, o sportininkams dirigavo prieš keletą dienų septyniasdešimtmetį atšventęs treneris Eduardas Fainšteinas.
„1991-aisiais situacija buvo visai bloga, nes po sausio 11 dienos vietoj rublių buvo įvesti bendrieji talonai „vagnorkės“. Valiutos nebuvo, vienintelė galimybė pasikeisti pinigus – prie geležinkelio stoties veikusioje keitykloje. Ten irgi ne visada turėjo mums reikalingų Vokietijos markių, Švedijos kronų ir kitų pinigų. Todėl gelbėjo privatūs rėmėjai: Edmundas Armoška, Andrejus Gribojedovas, Aleksas Olekas, Rimas Bagdonas, Stanislovas Ragaišis, federacijos prezidentas Kazimieras Miniotas. Rėmėjų pagalba pavyko antrą kartą paeiliui išvykti į Klippaną. Varžybos vyko po tragiškų sausio įvykių. A. Gribojedovas buvo viename traukinio kupė su Valentinu Mizgaičiu. Jis į Švediją vežė vaizdo kasetę, kurioje buvo užfiksuoti filmuoti sausio 13 dienos įvykiai. Baltarusijos-Lenkijos pasienyje Gardine traukiniu vykusią mūsų delegaciją kruopščiai iškratė sovietų pasieniečiai. Krepšiai buvo išversti, o po pagalve gulėjusios kasetės pasieniečiai nerado. Sportininkai atvyko į Berlyną, iš Berlyno traukiniu pasuko į Kopenhagą, keltu iki Malmės, apie 80 kilometrų autobusu iki Klippano ir jau kitą dieną vaizdo įrašą stebėjo imtynių turnyro dalyviai. Taip plito po pasaulį tiesa apie kruvinus ir tragiškus įvykius kovojant dėl mūsų šalies Nepriklausomybės. Toks buvo Lietuvos imtynių debiutas tarptautinėje arenoje“, – ketvirčio amžiaus senumo įvykius prisiminė tuometinis Lietuvos imtynių federacijos generalinis sekretorius Vladas Miškinis.
Parengta pagal Lietuvos imtynių federacijos informaciją
