facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Aušra LAURINKIENĖ

Nors teisėjų klaidos, kaip sako vienas iš garsiausių pasaulio krepšinio arbitrų Romualdas Brazauskas, - žaidimo dalis, jos pakeičia daugelio žmonių gyvenimus ir sužlugdo ne vieną komandą ar sportininką.

Sporte nuolat verda aistros ir diskusijos. Teisėjų darbas – viena iš pagrindinių jų temų. Žinoma, tada, kai jis būna akivaizdžiai ne toks, koks turėtų būti. Kas būna, kai teisėjai „nusiteisėjauja” ir kaip tai paveikia sportininkus, kalbamės su įvairių sporto šakų atstovais.

Užtrenkė duris į kitą etapą

Šią savaitę šis klausimas skaudžiai palietė ir mūsų miesto sporto padangę. Jau anksčiau rašėme, kad po teisėjo Dariaus Petraškos ir jo asistento Vyčio Snarskio klaidos tarp 2011-2012 metų Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro ketvirtfinalio dalyvių nebus Saulės miesto futbolo ekipos.

Tuomet po rungtynių „Šiaulių” ekipos vyriausiasis treneris Deivis Kančelskis, paprastai nemėgstantis komentuoti arbitrų darbo, apgailestavo, kad iš kovos dėl taurės pasitraukiama taip greitai ir tokiu būdu – praleidus įvartį po akivaizdžios teisėjų klaidos.

„Dėl to momento, kai įvartis buvo pelnytas iš nuošalės ar net du kartus prieš smūgį buvo galima fiksuoti šį taisyklių pažeidimą... Palikime jį teisėjų sąžinei. Gaila komandos, gaila visų žaidėjų, kurie atiduoda visas jėgas, o kažkam padarius klaidą – pralaimi”, - sakė strategas.

Klaidos paveikia ir žaidėjus, ir komandą

Tuo metu komandai padėti dėl kortelės negalėjęs Robertas Vėževičius mačą stebėjo iš žiūrovų tribūnos. „Šiaulių” futbolininkas neslepia apmaudo dėl neteisingai pralaimėtos kovos.

„Statistika rodo, kad pastaruoju metu teisėjai klysta vis dažniau. Tai yra normalu, juk klysti – žmogiška, tačiau ne veltui dabar norima viską kompiuterizuoti. Manau, kad varžybose tarp „Šiaulių” ir „Žalgirio” buvo nuošalė, o teisėjo sprendimas nulėmė apmaudžią mačo baigtį. Ta klaida – be galo apmaudi”.

Robertas Vėževičius sako, kad per jo sportinę karjerą teisėjų klaidų pasitaiko, tačiau jis stengiasi viską kuo greičiau užmiršti: „Be jokios abejonės, tai paveikia ir žaidėjus, ir komandą. Tuomet, kai būna teisėjaujama neobjektyviai, futbolininkai aikštėje to dažniausiai nemato, tačiau viską suvokia po mačo. Tačiau vėliau susimąstai, kad teisėjo klaida viską pasuko kita linkme. Apmaudu, nes atrodo, kad eini į aikštę kovoti, stengtis, o kažkas kitas atima pergalę... Futbole apskritai yra buvę daug garsių tokio tipo skandalų...”

Krepšinyje skandalų mažiau

„Nors krepšinyje dėl teisėjavimo nekyla tokių didelių skandalų kaip futbole, tačiau vis dėlto jų būna”, - sako į „Šiaulius” sugrįžęs krepšininkas Marius Prekevičius.

Jo teigimu, futbole vienas įvartis gali nulemti viską: „Net ir pirmame kėlinyje klaidingai užskaitytas įvartis komandai gali kainuoti pergalę. O krepšinyje viskas kitaip. Jeigu teisėjas suklys pirmame kėlinyje, tai trečiajame ketvirtyje to jau niekas dažniausiai nebeprisimins”.

Marius Prekevičius sako, kad būna atvejų, kai arbitras suklysta paskutinėmis sekundėmis, tačiau šiais laikais yra filmuota medžiaga, o taisyklės leidžia ją peržiūrėti ir pakeisti teisėjų sprendimus. Kaip jau minėjau, futbole tą padaryti – šimtąkart sunkiau. Prieš tai vykęs čempionatas parodė, kiek įvarčių buvo „primušta”.

Teisėjai – irgi žmonės

Mariui Prekevičiui antrino ir buvęs „Šiaulių” krepšininkas Mindaugas Kuzminskas, šiuo metu vilkintis Kauno „Žalgirio” komandos marškinėlius.

Jo teigimu, klysta visi: „Juk teisėjai – irgi žmonės. Ir jie neišvengia klaidų. Toks yra tas gyvenimas. Be jokios abejonės, galbūt kai kada tos klaidelės išmuša iš vėžių žaidėjus ar trenerius, tačiau tai yra neišvengiama”.

Mindaugas Kuzminskas sako pats besistengiantis niekada nesiginčyti su teisėjais, nerodyti emocijų dėl tam tikrų jų priimtų sprendimų, o visą pyktį išlieja aikštelėje”.

Geri teisėjai sušvilpia laiku ir vietoje

Kad treneriai klysta, o jų klaidos – žmogiškos, sako ir geriausio šalyje žolės riedulio klubo „Gintra-Strektė-Universitetas” treneris Vaidotas Vaičeliūnas. Jis džiaugiasi, kad pajėgiausios Lietuvoje žolės riedulio komandos menkos teisėjų klaidos nenuskriaudžia, tačiau neslepia, kad kitoms komandoms kartais tenka nusivilti.

„Nuo klaidų nėra apdraustas nė vienas. Laimė, mūsų komanda šią dieną yra žymiai stipresnė už kitas ekipas. Tiesa, visko pasitaiko. Būna tų smulkių klaidelių. Pasaulio žolės riedulyje – kitokia situacija. Šiemet, kai žaidėmes Austrijoje, šios šalies komandai padėjo teisėja iš Slovakijos. Tačiau manau, kad tokius teisėjus greitai pašalina. Sportas dideliais žingsniais žengia į priekį... Žinoma, kartais būna, kad teisėjas prijaučia vienai ar kitai komandai, bet jiems specialiai „užteisėjavus” darbas tampa laikina stotele. Tokie teisėjai ilgai savo darbo vietoje neišbūna”.

Vaidotas Vaičeliūnas sako manantis, kad vieną kartą padaryta klaida sportininkų paveikti neturėtų, tačiau nuolat daromos klaidos turi psichologinės įtakos.

Kyokušin karatė sporte arbitrai klysta dažnai

Simpatiška šiaulietė smulkaus kūno sudėjimo Samanta Trinkūnaitė nė iš tolo nepanaši į aršią kovotoją, tačiau juodo diržo savininkė puikiai žino, ką reiškia kovoti už save.

Vieno iš agresyviausių karatė stilių kyokušin karatė atstovė sako, kad ir čia neišvengiama teisėjų klaidų: „Jų mūsų sporto šakoje – labai daug. Dažnai apie tai diskutuojame”.

Skaitytojams derėtų žinoti, kad kyokušin kovotojams tenka atlaikyti nemenkus kūno ir proto išbandymus. Kaunantis leidžiama smūgiuoti varžovą ir rankomis, ir kojomis. Kyokušin karatistų kovos trunka tris minutes, po to, jei prireikia, dar vyksta trys pratęsimai po dvi minutes.

Nugalėtoju skelbiamas tas sportininkas, nuo kurio smūgio varžovas trumpam praranda orientaciją, parkrinta ar nebegali kovoti ilgiau nei tris sekundes. Todėl po tokių alinančių kovų teisėjų klaidos – itin skaudžios.

Vaikai išgyvena labiau

Kyokušin karatė klubo „Tori” sportininkė ir trenerė tikina suprantanti tuos, kurie dar tik pradeda krimsti teisėjų duoną, tačiau nepateisina tų arbitrų, kurie patys daug metų buvo sportininkai.

„Kai „nuteisėjauja” suaugusį sportininką, kuris jau daug metų sportuoja, tai nėra taip skaudu, nes jis žino, kas ir kaip. Jis suvokia, kad visi daro klaidų, kažkur kažko nepastebi, tačiau kai teisėjų klaida nulemia vaiko pralaimėjimą pirmose ar antrose varžybose, tai mažajam sportininkui būna didžiulė nuoskauda”, - sako Samanta Trinkūnaitė.

Ji pridūrė, kad treneris visada sako, jog turi laimėti taip, kad niekam nekiltų net menkiausios abejonės, kad esi nugalėtojas, todėl ji pati po neteisingai pralaimėtos kovos, kaip ji sako, nesusireikšmina: „Dažniau aplinkiniai komentuoja, kad buvo akivaizdžiai „nuteisėjauta”.

Samanta sako, kad ji apie tokias kovas negalvoja: „Jos ateina, praeina ir tiek... Juk negyvensi praeitimi, tačiau, kaip minėjau, vaikai to ilgai nepamiršta”.

Teisėjų klaidos, pasak kyokušin karatė trenerės, labai paveikia ne tik sportininką, bet ir jo artimuosius: „Jie dažnai sėdi salėje, stebi varžybas, serga už mažąsias atžalas. Jie sėdi kartu, kai sportuoja jų vaikai. Jie – dalis trenerio ir sportininko. Tas begalinis noras laimėti virsta skausmu, kai teisėjo klaida priverčia pralaimėti vaiką, jo mamą ar tėtį, kurie žino, kiek triūso įdėta”.

Teisėjų klaidos dažnai „atima” pergales

Ne kartą nuo teisėjų darbo „nukentėjusi” imtynininkė Indrė Bubelytė taip pat neslepia apmaudo, kad arbitrų vertinimas dažnai būna neteisingas.

Tiesa, dėl to sportininkė nesigraužia. Priešingai – dar įnirtingiau pluša salėje ir dar energingiau siekia pergalių: „Tuomet viskas užverda”, - sako imtynininkė.

Merginos teigimu, imtynių sporte teisėjų klaidos dažnai „atima” pergales. Ypač – jei varžybos vyksta svečioje šalyje: „Kaip ir visur užsienyje, teisėjai kažkiek palaiko savus sportininkus, todėl ir atsiranda šališkas vertinimas, nors tai turbūt prieštarauja teisėjų taisyklėms. Sportininką labai paveikia tai, kad jam atlikus tam tikrą veiksmą ar metimą bei uždirbus taškus, teisėjas jis juos atiduoda priešininkui. Tai – neteisingas vertinimas, kurį gali užprotestuoti treneris”.

Imtynių treneriai Indrei ir kitiems auklėtiniams nuolat sako, jog reikia parodyti viską, ką gali. „Pavyzdžiui, moterų imtynėse galima vadinama švari pergalė, kai niekam nekyla klausimų dėl pergalės - paguldome varžovę ant menčių”, - šypteli Indrė. 

Į viršų