Aušra LAURINKIENĖ 

Sekmadienį  Šiauliuose padėtas Lietuvos rankinio federacijos vyrų čempionato taškas. Po atkaklių kovų paaiškėjo, kad antrojo pagal pajėgumą Lietuvos rankinio diviziono vyrų pirmenybių  čempionais tapo šį sezoną pavyzdingą žaidimą demonstravę Šiaulių „Liumeno” rankininkai, finale 37:27 (15:13) nugalėję Druskininkų SC–RK septynetuką. Trečiąją vietą iškovojo Kauno „LKKA-Teledema” klubas, rezultatu 38:30 (21:14) nugalėjęs kitą Kauno komandą – KTU.

Perspektyvi ir brandi šiauliečių ekipa, kurios žaidėjų ūgio vidurkis siekia 1,90 metro, ant aukščiausiųjų pakylos užkopė  ne pirmąjį kartą. „Liumeno” komanda ir praėjusiais metais buvo Lietuvos rankinio federacijos vyrų čempionato nugalėtoja.

Tik vienerias reguliariojo sezono rungtynes pralaimėjusią „Liumeno”  komandą sudaro buvę ir dabartiniai „Saulės” sporto mokyklos trenerio Stanislovo Nainio auklėtiniai. Trenerio teigimu „Liumeno”  žaidėjų amžius - labai skirtingas: „Į komandą įtraukti ir penkiolikamečiai, ir 29-erių sulaukęs rankinio žinovas Paulius Jankūnas. Mano nuomone, „Liumeno” žaidėjai – įsimylėję rankinį, dega noru kovoti aikštelėje ir niekas negali jiems sutrukdyti. Žinoma, visko būna – vieniems „koją kiša” darbai, kitiems – studijos, mokslai vidurinėje mokykloje, tačiau visi rankininkai, radę laisvo laiko, skuba treniruotis”.

Lapkritį  šešiasdešimtmetį švęsiantis Stanislovas Nainis anksčiau dienraščiui sakė, kad geriausia gimtadienio dovana būtų auklėtinių iškovoti čempionų medaliai. Po finale išplėšto triumfo strategas juokdamasis tikino, kad pergalę auklėtiniai pasiekė ne tik norėdami jį pasveikinti, bet ir įrodyti, jog „Liumenas” - pagarbos verta ekipa. Akivaizdu, rankinis Šiauliuose – dar nemiršta”. Paklaustas, kaip atšventė pergalę, treneris atskleidė, kad po rungtynių ir apdovanojimų iškart važiavo namo ir krito į lovą: „Buvau išsekęs ir jėgų švęsti – tiesiog nebebuvo”, - prisipažino finalo organizavimu rūpinęsis treneris. Kalbėdamas apie lemiamas kovas S. Nainis džiaugėsi, kad auklėtiniai padirbėjo iš peties ir tikina, kad pergalę padėjo pasiekti vieningas komandos žaidimas puolant ir gera gynyba: „Šiek tiek nuogąstavome, nes trūkome žaidėjų. Sezono metu mus paliko į užsienį uždarbiauti išvykęs centro įžaidėjas ir nežinoma kryptimi patraukęs dešinio krašto žaidėjas. Laimė, kiti auklėtiniai su užduotimi susitvarkė ir sugebėjo finale išplėšti pergalę, - kalbėjo čempionų vadovas. - Norėčiau išskirti mūsų vyresniuosius žaidėjus P. Jankūną ir M. Valucką, kurie žaidė be keitimų ir nesidairė į ant suolelio sėdintį jaunimą. Geriausiojo komandos žaidėjo titulą pelnė Kaune studijuojantis „Liumeno” kapitonas Ernestas Darafėjus. Šis vaikinas komandai – labai atsidavęs ir netgi mokydamasis kitame mieste, sugeba lankyti Šiauliuose vykstančias treniruotes”. Pagiriamųjų žodžių, pasak trenerio, vertas ir septyniolikametis J. Truchanovičius, sugebėjęs įrodyti, kad jau sugeba ant savo pečių išlaikyti pagrindinio žaidėjo naštą.

„Negali žinoti, ar kitąmet komanda išliks, nes miestui ji nėra reikalinga. Žinoma, būtų gaila įdirbio, surinktų žaidėjų, kurie jau suprato, kad be treniruočių pasiekti gerų rezultatų  neišeis. Kiek užteks mūsų entuziazmo, nežinia”, - kovo mėnesį liūdnai kalbėjo strategas. Tiesa, net ir dabar, kai „Liumenas” sugebėjo apginti geriausiųjų vardą, S. Nainis nežino, kas laukia kitąmet: „Mes miestui – nereikalingi. Mūsų reikia tik rėmėjams ir jums, mieli žiniasklaidos atstovai”.