Valstybės saugumo departamentas (VSD) nėra nacionalinio saugumo politiką formuojanti institucija, teigia į jos vadovus pretenduojantis pulkininkas leitenantas Gediminas Grina. Svarbiausiais VSD veiklos aspektais jis įvardina informacijos rinkimą, apdorojimą ir pateikimą vartotojui, žvalgybos produktų ir vartotojų rato apibrėžimą ir duomenų apsaugą.


Ketvirtadienį Seime G. Grinos kandidatūrą pateikdamas Prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius išsakė šalies vadovės poziciją, jog pretendento patirtis žvalgybos ir kontržvalgybos, tarptautinio bendradarbiavimo ir diplomatinėje srityse gali būti vertinga pertvarkant ne tik VSD, bet ir visą šalies žvalgybos sistemą.

"Prezidentė yra įsitikinusi, kad esminius ir efektyvius sprendimus gali priimti žmonės, kurie gali objektyviai, iš šalies vertinti situaciją. VSD yra specifinė institucija, turinti ypatingus valstybės įgaliojimus. G. Grina išmano šitą sritį, šitos srities subtilybes ir jos organizavimą", - kalbėjo J. Markevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad kandidato turimos žinios neapsiriboja institucinėmis žiniomis, jis taip pat žino, kaip kokios sistemos dirba NATO ir Europos Sąjungoje, yra asmeniškai susipažinęs su kitų valstybių patirtimi, turi tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, nes ne kartą atstovavo Lietuvai tarptautiniuose formatuose. Užsienio partneriai G. Griną pažįsta ir juo pasitiki. Prezidentė G. Grinos privalumu įvardino ir tai, kad jis kariškis, jo karjera nepriklausė nuo politinės konjunktūros.

"Ypač šiuolaikinėje situacijoje, kai siekiame įgyvendinti reformas ir atkurti pasitikėjimą šita ypatinga tarnyba ir nesudaryti pagrindo spekuliacijoms dėl politikavimo, politizavimo, vadovas turėtų būti kuo toliau nuo politikos. (...) Prezidentė yra įsitikinusi, kad kandidato patirtis, išmanymas, nepriekaištinga reputacija ir asmeninės savybės leis reformuoti ir pradėti kurti brandų VSD", - dėstė D. Grybauskaitės atstovas.

Seimo nariams prisistatydamas pretendentas į VSD vadovus G. Grina sakė, kad jo, kaip kandidato, vertinimai pagrįsti daugiau bendraisiais žvalgybų tarnybų pagrindais ir per dešimtmetį įgyta patirtimi žvalgybos srityje. G. Grina pabrėžė, kad dabartinės jo pareigos neleidžia daryti specifinių išvadų dėl VSD veiklos vertinimų. Tačiau, įvertinęs esamą teisinę bazę ir žvalgybos, operatyvinių tarnybų bendradarbiavimą, jis pateikė savo pastebėjimus apie VSD funkcionavimą.

Pretendento teigimu, pirmiausia VSD turėtų būti valstybės institucija, teikianti žvalgybos informaciją, susijusią su valstybės saugumu, kuri reikalinga įstatymais nustatytiems nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjams ir savalaikiams sprendimams priimti.

"VSD valstybė įstatymais suteikė ypatingus įgaliojimus, pareigas ir atsakomybę. Tai svarbus valstybės instrumentas, jis netgi aštrus ir pavojingas. Valstybės pareiga jį naudoti tinkamai, o institucijos vadovą - tiksliai ir tiek, kiek yra būtina", - komentavo kandidatas į VSD vadovus.

Jis atkreipė dėmesį į tris, jo nuomone, svarbius VSD veiklos aspektus: informacijos rinkimą, apdorojimą ir pateikimą vartotojui, žvalgybos produktų ir vartotojų rato apibrėžimą ir duomenų ir, ypač asmeninių, apsaugą.

"Tai, mano manymu, sritys, kurias bet kuriuo atveju reikėtų peržiūrėti ir įvertinti", - parlamentarams konstatavo pulkininkas leitenantas.

Taip pat jis teigė, kad VSD nėra nacionalinio saugumo politiką formuojanti institucija. Pasak G. Grinos, VSD turėtų vykdyti valstybės vadovo ir institucijų pavedimus. Tai esą iki šiol yra viena iš VSD neišspręstų problemų. G. Grina pasisakė už VSD veiklos parlamentinės veiklos kontrolės stiprinimą ir aiškų procedūrų nustatymą. Tai yra "raktas atstatyti politikos ir visuomenės pasitikėjimą šia institucija".

Prisistatydamas Seimo nariams, G. Grina neišvengė ir klausimų apie 12 slaptų VSD pažymų, kurių parlamentarai reikalauja dar nuo 2006 metais vykusio vadinamojo VSD skandalo laikų.

"Pretendente, jūsų tinkamumas užimti VSD vadovo pareigas nekelia abejonių, bet aš norėčiau darbinį klausimą užduoti. Jūsų pirmtako problemos prasidėjo po to, kai jis atsisakė pateikti politikams tam tikras pažymas. Norėčiau sužinoti jūsų požiūrį - ar VSD turėtų politikams pateikinėti, kaip jūsų pirmtakas įvardino, vidinio naudojimo dokumentus?" - klausė socialdemokratas Edvardas Žakaris.

Atsakydamas į tai G. Grina teigė, kad nedisponuoja VSD vidaus informacija ir dėl to negali pateikti jokio konkretaus vertinimo. Kita vertus, jis svarstė, jog tai "institucijų tarpusavio pasitikėjimo ir reguliacinių normų nustatymo klausimas".

"Antras dalykas yra asmens duomenų apsauga. Pateikimo klausimas taip pat susaistytas asmens duomenų apsauga, nes kiekvienos institucijos vadovas teikdamas informaciją atsako už tai, kas parašyta produkte. Jei teisės aktai leidžia tą padaryti, tai aš nematau problemų, kad tai galėtų būti padaryta", - sakė G. Grina.

Ar patvirtins Seimas G. Griną naujuoju VSD vadovu, paaiškės kitą savaitę.

Pagal Konstituciją, saugumo tarnybos vadovą skiria ir atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu.

Kandidatas į naujuosius saugumo vadovus šiuo metu dirba Krašto apsaugos ministerijoje. Jis yra 2-ojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotojas, nuo praėjusių metų spalio šiame poste pavaduojantis į užsienį išvykusį mokytis savo viršininką.

Nuo 2005 metų minėto departamento direktoriaus pavaduotojo žvalgybai pareigas einantis G. Grina anksčiau yra buvęs Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadai, studijavęs JAV Nacionalinio gynybos universiteto Informacijos išteklių valdymo koledže bei stažavęs įvairiose NATO ir užsienio valstybių karinėse mokyklose.

Už nepriekaištingą tarnybą ir karinių santykių tarp Lietuvos ir JAV stiprinimą G. Grina 2005 metais buvo apdovanotas JAV Legiono ordinu, anksčiau už pasižymėjimą tarnyboje - apdovanotas Lietuvos kariuomenės ir NATO medaliais.

VSD be vadovo liko praėjusių metų pabaigoje, kai iš pareigų atsistatydino Povilas Malakauskas. Laikinai šias pareigas buvo pavesta eiti Romualdui Vaišnorui.

 

ELTA

Į viršų