Specialiai jubiliejiniam minėjimui prie Radviliškio malūno buvo paruoštas spektaklis - mūšio rekonstrukcija.
Laimos SIMAITYTĖS nuotr.

Laima SIMAITYTĖ
Lapkričio mėnesį sukaks 95 metai, kai prie Radviliškio buvo pasiekta viena žymiausių Lietuvos kariuomenės pergalių XX amžiuje - pergalė prieš bermontininkus. Šiai istorinei datai paminėti spalio 11 dieną Radviliškyje organizuotas renginių ciklas. Tradiciškai jau ketvirtus metus iš eilės buvo surengtas naktinis žygis „Pergalių ir kovų keliais“, kuriame šiemet dalyvavo daugiau nei 400 žygeivių. Specialiai jubiliejiniam Radviliškio 95 metų mūšio minėjimui surengtas seminaras „Radviliškio duoklė Lietuvai“ Radviliškio miesto kultūros centre, už žuvusius savanorius Radviliškio bažnyčioje aukojamos šv. Mišios. Tačiau kone daugiausia žiūrovų sulaukta mūšio rekonstrukcijos prie istorinio Radviliškio vėjo malūno vietoje, kur kiekvienas galėjo pasinerti į istorinių įvykių verpetą, pamatyti, kaip atrodė beveik prieš šimtmetį besikovusių bermontininkų apranga, ginklai, gyvenimo būdas. Renginį vainikavo žygeivių išlydėtuvės ir šventinis koncertas prie Radviliškio vėjo malūno.

Istoriniai faktai apie mūšį prie Radviliškio
Kautynės prie Radviliškio vyko 1919 metais lapkričio 21-22 d. Už Radviliškio išvadavimą buvo paskirtas 2-asis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo plk. ltn. V. Glovackis. Jis nurodė 1-ajam batalionui užimti miestelį, o 2-am ir 3-iam batalionams apeiti Radviliškį ir judėti link Šiaulių, kur buvo tikimasi stipraus pasipriešinimo. Su aršiu priešininku susidūrė tik 1-asis batalionas, kiti batalionai beveik nesutikę pasipriešinimo sustojo. Radviliškyje buvo įsitvirtinę apie 800 bermontininkų. Fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga supratęs, kad 2-asis pėstininkų pulkas neįvykdys skirtos užduoties, į pagalbą paskyrė rezerve buvusį 1-ąjį pėstininkų pulką, kuriam vadovavo mjr. V. Skorubskis. Didžiausios kautynės miestelyje įsiplieskė prie senųjų stačiatikių kapinių (dabar Maironio g.) ir vėjinio malūno, kur itin gerai ginkluoti bermontininkai, pasinaudodami natūralia priedanga, buvo įsitvirtinę. Vėjinis malūnas tapo sėkmės ir pergalės simboliu, nes ėjo kelis kartus kariaujančių pusių iš rankų į rankas. Po beveik dvi paras trukusio lietuvių spaudimo bermontininkai neatlaikė ir pradėjo trauktis Šiaulių link. Bermontininkų visišką sutriuškinimą sustabdė Antantės komisija, kuri lietuviams griežtai nurodė grįžti į pirmines pozicijas. Lietuviai lapkričio 23 d. per beveik parą laiko išlaikytame Radviliškyje sukrovė daug karo grobio ir išgabeno Kauno link.
Vienas iš renginio organizatorių Alvydas Tamošiūnas sako, kad daugiau žmonės žino apie Žalgirio mūšį, o ne apie Lietuvos XX a. istorines kovas, nors jos ne mažiau svarbios Lietuvos istorijai.
„Manau, kad kiekvienas amžius turėjo savo simbolines Žalgirio kovas. Pastebime, kad apie bermontininkų kovas trūksta informacijos net vaikams. Specialiai organizavome vaikams piešinių konkursą, tačiau net jie piešdami vaizdavo bermontininkus kaip viduramžių karius. Tai rodo, kad jaunimas per mažai gauna informacijos istorijos pamokose. Pergalės Radviliškyje – vienos iš svarbiausių, kurios padėjo tolimesniuose Lietuvos mūšiuose. Turime unikalią istoriją Šiaurės Lietuvos krašte“, - sako A. Tamošiūnas.

Žygyje dalyvauja vis daugiau užsieniečių
Žygis „Pergalių ir kovų keliais“ Radviliškyje jau ketvirtus metus organizuojamas nuo 2011 metų. Pasak A. Tamošiūno, dėl savo maršruto ir temos žygis greitai tapo populiarus ir žinomas visoje šalyje. Žygio maršrutas driekiasi net tik Nepriklausomybės kovų ir karių žūties vietomis, bet kartu aplankomi ir 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio suvažiavimo bunkeris ir sodybos Mėnaičiuose ir Balandiškiuose. Žygis buvo puikiai įvertintas ir tapo vienu iš įskaitinių Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos renginių. Lietuvos žygeiviai tapo Tarptautinės žygių lygos nariais. Taip žygis „Pergalių ir kovu keliais“ tapo žinomas ir tarptautinėje arenoje. Dalyviams tenka tamsiu paros metu, pakartoti 1919 metų Lietuvos karių savanorių, operacijos Radviliškis-Šiauliai metu, atliekant manevrą įveiktą distanciją bei įveikti tą patį atstumą apie 50 km pėsčiomis. Jau antrus metus iš eilės ištvermingiems žygeiviams siūloma ir 100 km trasa. Šiemet pirmą kartą buvo siūloma ir 26 km trasa.
Beveik 70 proc. maršruto nusidriekė lauko ir miško keliukais, tik likusi – asfaltuotais keliais, gatvėmis. Startas Baisogaloje, finišas Radviliškyje. Jubiliejiniais metais maršrutas buvo pakeistas - žygeiviai startavo prie Radviliškio malūno ir buvo einama Baisogalos link.
„Stebina žmonių fizinis pasirengimas ir ryžtas. Pirmas žmogus 50 kilometrų distanciją įveikė per 7,5 valandos, o 100 kilometrų distanciją viena pora įveikė per 15 valandų, kai buvo tikėtasi jų sulaukti tik po 20 valandų. Žygyje dalyvavo apie 400 žygeivių, tačiau 100 kilometrų distanciją pasirinko tik 50 žygio entuziastų. Buvo nemažai užsieniečių. Labai mus nustebino užsienietis studentas, kuris su kurso draugais ryžosi dalyvauti. Jam draugai nesakė, kad žygis bus organizuojamas naktį ir parinktas atstumas – 50 kilometrų. Studentas džiaugėsi galimybe dalyvauti šiame žygyje. Nemažai žygeivių, kurie buvo sportiškiausiai nusiteikę ir rinkosi 100 kilometrų trasą, buvo mūsų kaimynai iš Latvijos“, - pasakoja A. Tamošiūnas.

Žygiuoti istoriniais keliais – garbė kiekvienam
Žygis „Pergalių ir kovų keliais“ yra teminis. Todėl žygeiviai aplankė istorines vietas, kurios susijusios su Nepriklausomybės kovos sąjūdžiu, ėjo bermontininkų žygio keliais. Įveikdami pasirinktas distancijas kiekvienas dalyvis turėjo pasižymėti kontrolės postuose. Tik praėję visus žygio numatytus postus gavo žygeivio pasą, įrodantį dalyvavimą istoriniame žygyje.
„Simbolinis žygis turi prasmę. Juo bandome įrodyti, kad mes taip pat stiprūs kaip mūsų seneliai ir proseneliai, kurie prie 95 metus šiais keliais ėjo. Tačiau tada lapkritis buvo labai šaltas – buvo daug sniego. Džiaugiamės, kad dabar mūsų žygeivius oras taip nevargina“, - sako A. Tamošiūnas.
Specialiai žygeiviams buvo kontrolės postuose kūrenami laužai, prie kurių buvo galima sustoti ir pasišildyti. Viduryje trasos kiekvienas dalyvis buvo vaišinamas kareiviška koše ir arbata. Pasirinktą žygio trasą įveikė ne visi. Keletas žygeivių pervertino savo jėgas. Tačiau ir tokiems atvejams organizatoriai buvo pasiruošę – nuvargusius žmonės atvykdavo paimti į sutartą vietą.
„Kadangi po žygio žmonės jau būna pavargę, stengiamės, kad jie kuo greičiau pasiektų savo namus ir galėtų pailsėti. Daugeliui žmonių žygis – poilsis ir kartu pramoga. Einantys keletą valandų kartu bendrauja, o taip pat gilina savo istorines žinias. Tai rodo keleriopą naudą. Kas neabejingi krašto istorijai, visi kviečiami ir ateityje dalyvauti istoriniame žygyje ir didžiuotis šiais istoriniais įvykiais“, - linkėjo A. Tamošiūnas.

Dalyvauti žygyje „Pergalių ir kovų keliais“ kiekvienam didžiulė garbė.
Laimos SIMAITYTĖS nuotr.