facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas


Laba diena!

Čia aš, Petriukas! Turbūt manęs labai pasiilgote? Kurgi... Kaip sako mano tėtušis, prie gero greitai priprantama, ane? Gerai, nebemalsiu čia, verčiau papasakosiu, kaip švenčiau Motinos dieną.

Dar iš  vakaro suplanavome, jog rytą visi važiuosime į bažnyčią, kur vyks pamaldos už motinas, paskui į kapus, kur palaidota viena mano močiutė, paskui - linksmoji dalis pas gimines. Man tai ji labiausiai patinka – susitinki su pusbroliais ir „puskėmis”, „pažvengi” ir t. t. Gal patiktų ir bažnyčioje, bet kad motina draudžia žvalgytis. Ką ten žvalgytis, bijau dargi galvą pakelti. Sako: „Paskui žmonės pagalvos, kad esi neauklėjamas laukinukas. Gėda”. Kokia čia gėda, jeigu įdomu? Man, pavyzdžiui, smalsu, ar vargonininkas stambus atletas? Juk groti tokiu dideliu instrumentu turėtų būti nelengva? Aš kartą dėdės akordeoną patampiau, tai išsyk rankas pakirto. Na, bet ką aš žinau...

Tačiau rytą  į bažnyčią nėjome, nes pramigo tėtušis. Kažkokį  „šišką” vežiojo iki vėlumos, kol tas, pasak tėvo, neapvėmė visas rajono seniūnijų tvoras, todėl pramigo. O šiaip tėtušis anksti keliasi ir mus dar pažadina. Tik ne šį kartą. Va, taip.

Mama paniurzgė, bet nieko. O kai padovanojau rožę, kurią nupirkau už tėvo pinigus, visai sunormalėjo. Tiesa, tėvas man siūlė nuvažiuoti autobusu į Rėkyvą ir miškelyje priskinti gyvų gėlių, bet man tai pasirodė pernelyg sudėtinga: važiuok, gaišk, o dar beskinant koks įkaušęs trumparegis medžioklis šernu palaikys... Medžioklės sezonas, girdėjau, prasidėjo. Todėl, kaip ir dera 21-ojo amžiaus žmogui, pasirinkau trumpesnį bei labiau užtikrintą būdą. Ai, ką aš žinau...

Kapinėse ilgai neužtrukome, uždegėm žvakes, parymojome, ir į kelią. N. Akmenėj jau rinkosi giminės. „Puskė” papasakojo, kad jų  „šulėj” vyko sms žinutės rašymo konkursas. Ji pati nedalyvavo, bet norinčių netrūko. Jos klasiokė net finalą pasiekė ir nugalėjo 378 „mobiliako” mygtukus nuspaudusi per 53 sekundes! Pavaro mergos, ane? Paskaičiavom, kad ana per sekundę sugebėjo nuspausti net 7 mygtukus. Geras! Vis dėlto nepagerino Lietuvos rekordo, kurį pernai pasiekė kažkokia vilnietė, tą patį tekstą „mobiliake” surinkusi per 51,6 sekundės.

Žeimelyje gyvenantis pusbrolis Vaidas papasakojo, kad jų mokykloje vyko prevencinė savaitė, kurios metu penktokai rūpinosi sveika gyvensena, šeštokai – pagalba artimui, o vyresni gvildeno rūkymo problemas. Tada „puskė” jo paklausė, kokios tos rūkymo problemos? Nėra iš kur gauti cigarečių ar parūkę mokiniai nežino, kaip panaikinti burnoje tabako kvapą? Visi smagiai pažvengėme.

Dėdė Vaclovas susirinkusiems prie stalo pasakojo, kad pas jų kaimynus atsitiko nelaimė. Grįžęs traktoriumi kaimynas patingėjo variklį išjungti. Gal „akumas” silpnas buvo, gal dar kas... Žodžiu, traktorius su prikabinta šienapjove stovėjo ir burzgė vidury kiemo. O čia kaip tyčia pasipainiojo jo pati, kurią šienapjovė ir įtraukė. Nežinau, kaip tai atrodė, bet taip jau atsitiko. Technika moterį labai sužalojo: jai lūžo šlaunikualis, žastikaulis ir dar kitokie kaulai (pavadinimų jau ir nebeatsimenu). Gerai kad bent gyva liko.

O teta iš  Ventos miestelio pasakojo, kaip praėjusią savaitę pas jų  kaimynę siautėjo devyniolikmetis. Jis  įžūliai elgėsi, tyčiojosi, daužė buto duris. O kol atvyko policininkai, kažkaip sugebėjo įsilaužti vidun ir dar kumščiais aptvatyti buto šeimininkės nepilnametę dukrą.

Čia prie stalo sėdėję dėdės ir tetos labai pasipiktino tokiu „pacano“ elgesiu ir sakė, kad tarp kaimynų turbūt nėra nė vieno tikro vyro „su margučiais”, jeigu „žąsiukai” gali sau nevaržomi šakotis.

Mamos brolis iš Joniškio tvirtino vietiniame laikraštyje skaitęs skelbimą, jog kažkam reikalinga auklė, turinti pedagoginį arba specialųjį pedagoginį išsilavinimą. Matyt, geras vaikelis ten auga! O močiutė stebėjosi, kad jų laikais vaikus mažus „dabodavo” senutės, neturinčios jokio išsilavinimo. Ir nieko. Vaikai užaugo sveiki ir su galvomis. O dabar mat reikia specialaus išsilavinimo sauskelnėms pakeisti. Ot, laikai atėjo! Todėl, kad dabar viskas turi būti pagal „auropą”.

Tas pats joniškietis dėdė sakė norėjęs aplankyti vietinį krepšinio muziejų. Tik vis laiko nerasdavęs. Susiruošė eiti praėjusį penktadienį, bet čia kaip tyčia žmona paprašė dvi lysves sukasti... Galiausiai dėdė sužinojo, kad kaip tik tą dieną krepšinio muziejuje apsilankęs svečias iš Klaipėdos tapo 1000-uoju lankytoju bei buvo apdovanotas! Kauštelėjęs dėdė krimtosi per žmoną netekęs prizo ir jubiliejinio lankytojo vardo, tuo tarpu jo pati tik šaipėsi sakydama, kad muziejininkas prizą davė, kam norėjo duoti, ir niekas nežino, ar tas uostamiesčio gyventojas buvo 1000-asis ar 1001-asis. „Grįžęs Klaipėdon jis pasigirs, reklamą padarys, o kokia būtų iš tavęs nauda?” - klausė.

Kvailai atrodė  du besiginčijantys suaugę žmonės. Laimė, tėvo svainis iš  Kelmės prajuokino pasakodamas, kaip jų mieste panaudojami probleminėms teritorijoms gerinti skirti pinigai. Pasirodo, už juos bus čia atstatytas daugybę metų neveikiantis viešasis dviejų aukštų tualetas su gera ventiliacija ir kitokiomis technikos naujovėmis. Kitaip sakant, jeigu jau kakinti, tai su užmoju! Kiek kainuos tualeto renovacija, niekas nežino, bet įdomiausia, kad likusius pinigus numatyta skirti miesto centrui tvarkyti. Tik ar jų liks, kai tokie užmojai – štai klausimas koks?

O prie stalo dėdės ir tetos jau kvatojo ir spėliojo, moterys ar vyrai dviaukščiame tualete kakos kitiems ant galvų?

Grįžome namo vėlai taip fainai atšventę Motinos dieną. Vairavo motina, o tėvas nuleidęs galvą snaudė ir matė spalvotus sapnus. Aš gi svečiuose prisiklausiau tiek visokių istorijų, kad klasės draugai mirs iš juoko, o tos, kurias čia jums perpasakojau – tik maža dalis.

Viso gero!!!

Petriukas
Į viršų