Po rekonstrukcijos pradėję veikti Kuršėnų nuotekų valymo įrenginiai leis gerokai veiksmingiau saugoti Ventos upę nuo taršos. Čia buvę senieji įrenginiai nugriauti, jų vietoje pastatyti nauji.

Ši rekonstrukcija, kaip sakė Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Inesis Kiškis, yra viena sudėtinių Ventos-Lielupės baseino investicinės programos dalių. Ji kainavo 13,8 mln. litų. Projektas finansuotas iš ES Sanglaudos fondo ir šalies biudžeto lėšų. 

Braznavos kaime esanti nuotekų valykla skirta Kuršėnuose susidarančioms nuotekoms valyti biologiniu būdu. Čia naudojama mažai apkrauto aktyviojo dumblo technologija. Išvalytas vanduo, atitinkantis visus šalies ir tarptautinius reikalavimus, išleidžiamas į Ventą nekeliant grėsmės aplinkai, o susidaręs perteklinis dumblas - sausinamas. Šių modernių, automatizuotų, centralizuotai valdomų biologinio nuotekų surinkimo ir išvalymo įrenginių našumas - vidutiniškai 3,2 tūkst. kubinių metrų per dieną. 

Pirmieji Kuršėnų biologinio nuotekų valymo įrenginiai buvo pastatyti 1974 metais. Jie priklausė Pavenčių cukraus fabrikui. Prie šių įrenginių buvo prijungti ir miesto gyvenamųjų namų tinklai. Tačiau nebuvo galimybių tinkamai išvalyti teršalų nei iš pramoninių, nei vėliau iš buitinių nuotekų, nes įrenginiuose buvo naudojama technologija be tretinio azoto ir fosforo šalinimo.

Eltos inf.