Mykolas DEIKUS
Mus, šiauliečius, administruoja vos ne dvigubai daugiau valdininkų negu sostinės gyventojus. Kaip šią savaitę skelbia ELTA, uostamiestyje tūkstantį gyventojų administruos 2 valdininkai, Vilniuje – 1,3, Kaune ir Šiauliuose – net po 2,2. Pasirodo, kuo mažesnis miestas, tuo daugiau reikia valdininkų, nes antai Panevėžyje tūkstančiui galvų tenka 2,3 valdiško pusgalvio, o Alytuje net – 2,8.
Kuo daugiau auklių – vaikas be galvos. Kuo daugiau valdžioje pusgalvių, tuo daugiau marazmo.
Gerai it geras konjakas išlaikytu marazmu šią savaitę padvelkė iš Šiaulių savivaldybės. Pasiklausęs savivaldybės marazmatikų gali pagalvoti, kad klestime taip, jog miestui nebereikia Europos Sąjungos paramos. Nes savivaldybė pareiškė atsisakanti dovanai skiriamų eurų.
Kitaip tariant, ponai iš Briuselio, susikiškit tą savo paramą, kur kopūstai neauga.
Paramos atsisakyta ne tiek iš plikbajoriško išdidumo, kiek iš ubagiško kvailumo. Savivaldybės pusgalviai išmąstė, jog verčiau atsisakyti ES milijonų nei gerai apsikuopus ir apsižiūrėjus paieškoti atliekamo lito, kurio reikia savo daliai pridėti.
Skirtingai nei verkšlenanti Šiaulių valdžia, uostamiesčio vadovai apsidairė po savo kromelį, išmetė porą dešimčių valdininkų, reorganizavo vieną skyrių ir sutaupė pusantro milijono litų. Be to, paaiškėjo, kad ir iki etatų mažinimo uostamiestyje būta gerokai mažiau valdininkų (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų) negu Šiauliuose, kur valdininkų atleista lygiai tiek pat. Net po to, kai Šiauliuose buvo atleista pora dešimčių biurokratų, biurokratizacijos lygiu miestas pranoksta Klaipėdą, o ką jau ten kalbėti apie sostinę.
Šiaulius valdantys dešinieji mėgina pergudrauti patys save ir visus rinkėjus. Davaj visos šalies biurokratizaciją – maždaug taip perfrazuojant pelėsiais atsiduodančius devizus galima įvardyti valdančių konservatorių, liberalcentristų, libdemų ir kitų frakcijų, neišskiriant tariamos opozicijos, vykdomą politiką. Pelėsiais atsiduoda ir toji politika, nors valdančiųjų veiksmus būtų tiksliau įvardyti neviltimi ir desperacija nežinant kaip elgtis su netikėtai ant uodegos nukritusiomis valdžios regalijomis. Dangus griūva! Nereikia dovanotų pinigų!
Miesto galvos primena pilkus kontoros biurokratus, kurie visą amželį alkūnėmis trynė darbo stalą, vykdė nurodymus, atrofuotomis smegenimis mąstė svetima galva ir netikėtai į rankas gavo miesto vairą.
Mąstyk nemąstęs, jei smegenų neturi. Net jeigu vietoj vieno dabar mąsto du ar keturi. Penkiolika metų Šiauliams užteko vieno vicemero ir vieno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo. Dabar nebeužtenka. Be to, specialiai sukurtas naujas Investicijų ir miesto plėtros skyrius, kurio panelės tepajėgė išplėtoti vieną minti – nereikia mums tų Europos Sąjungos „babkių“.
Reikia pinigų? Pinigų yra, – skelbė liūdnai pagarsėjęs, bankrutavęs bankas. Savivaldybė nebankrutuos, tačiau pinigų iš tiesų yra.
Du šimtai tūkstančių litų – maždaug tiek per metus (o per kadenciją – beveik milijonas) susitaupytų atsisakius nereikalingų pavaduotojų etatų. Dar pridėkime politinius globotinius iš miesto Tarybos sekretoriato, nustokime per vienas duris laukan iš savivaldybės varinėję pensinio amžiaus tarnautojus, o per kitas priiminėję bedarbius partinukus ir bus pinigų prisidėti prie Europos Sąjungos skiriamos paramos.
Šiuo metu savivaldybėje iš Europos Sąjungos fondų skiriamų lėšų vykdoma N plius K kvadratu programų, skirtų valdininkams mokyti. Savivaldybės biurokratai nusimokė iki tiek, kad kremta net kompiuterinio raštingumo mokslus. Mokosi, kaip Word programa parašyti debilišką įsakymą, atlikti dviejų klavišų kombinaciją ir nukopijuoti idiotišką Tarybos sprendimą, tingint net pakeisti tekstą, pagaliau – parsisiųsti iš interneto žaidimą arba pornofilmuką, su kuriuo atkeliavę virusai „užlaužia“ ištisų skyrių kompiuterius. Pasirodo, sugebėjimų užteko norint laimėti konkursus į valstybės tarnautojo vietą, o dabar reikia pradėti mokytis kompiuteriu normaliam darbui...
Provincijoje pasaulis mažytis, tad nėra ko varžytis. Kuo gūdesnė provincija, tuo tuo daugiau nesivaržančių ir amžinai alkanų pusgalvių, puolančių prie biurokratinio spenio.
