Prof. Kęstutis MASIULIS

Toks klausimas kyla išnagrinėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teikiamus duomenis apie kasos aparatų įvedimo pasekmes maisto produktais prekiaujantiems turgaus prekiautojams.

Kasos aparatai... didina apyvartą

Pasak VMI, įvedus kasos aparatus turgaus prekiautojų pajamos vidutiniškai augo 23 proc. Tačiau pasitaikė prekeivių, kurių verslas tiesiog suklestėjo – augimas siekė net 5,5 karto. Kai tuo tarpu visų prekybos įmonių per 9 šių metų mėnesius (įskaičiuojant ir turgų) – 8,1 proc. Jeigu visas Lietuvos ūkis augtų tokiu pat greičiu kaip maisto pardavimai turguje, krizė būtų labai greit įveikta.

Galima juokauti, tačiau VMI duomenys įrodė tai, ką visi Lietuvos žmonės, taip pat ir politikai, ir mokesčių inspektoriai, ir patys prekeiviai, seniai žinojo: turgaus prekiautojai slepia pajamas ir nemoka mokesčių. Ar tokia buvusi ir dar esama situacija atitinka Lietuvos interesus?

VMI suvesti rezultatai įrodė ir dar vieną faktą – verslo liudijimai, kurie skirti verslą pradedantiems arba smulkų verslą vystantiems žmonėms, plačiai naudojami kaip darbo sutarčių pakaitalas, siekiant mokėti mažesnius mokesčius. Stambūs maisto produktų tiekėjai samdė prekiautojus ir užuot su jais sudarę sutartis, mokėję atlyginimą bei visus mokesčius (apie 40 proc. pajamų), nupirkdavo verslo liudijimus. Vilniuje verslo liudijimo kaina mėnesiui prekiauti turguje 60 Lt. Kasos aparatų įvedimas naikina šiuos piktnaudžiavimus. Štai viename Vilniaus turguje nebeliko nė vieno „verslininko“, prekiaujančio mėsa, visi 34 toliau tęsia veiklą, tačiau jau kaip prekybos įmonių atstovai. Tačiau Lietuvos turguose vis dar prekiauja apie 20 tūkst. verslininkų su verslo liudijimais, nors kiek iš jų yra tikrieji verslininkai, o ne prekybininkų

statytiniai, galima tik spėlioti.

Gariūnuose kils apyvartos, daugės darbo sutarčių

Nuo 2012 m. gegužės įvedus kasos aparatus turguose prekiaujantiems ne maisto produktais, neabejotinai kartosis jau žinomas scenarijus. Smarkiai išaugs apyvarta bei mažės prekiautojų su verslo liudijimais. Pilnės ir nacionalinis biudžetas, kurio didžioji dalis skiriama socialinei apsaugai, senatvės pensijoms. Aišku, kai kurie turgininkų šaukliai vaitos, kad žlugdomas smulkusis verslas.

Lietuvos mokesčių mokėtojų apklausos rodo, kad dauguma remia Vyriausybės poziciją, tačiau dabar būtų svarbu žinoti, ar jie norėtų, kad iš jų sumokėtų mokesčių būtų lengvinamas turgaus prekiautojų perėjimas prie apskaitos su kasos aparatais, pvz., kompensuojamas jų įsigijimas? Kova su šešėline ekonomika nesibaigs kasos aparatų įvedimu. Ir toliau reikės visų jungtinių pastangų – politikų, kontroliuojančių institucijų ir, svarbiausia, gyventojų. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sąžiningos prekybos ir didesnio teisingumo atsiradimo Lietuvoje.