facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šalies draudimo bendrovės skaičiuoja praėjusią savaitę prasiautusios audros nuostolius. Kartu su perkūnijomis, kruša ir škvalais padaryti nuostoliai visoje šalyje siekia kelis šimtus tūkstančių litų. Pastarąją savaitę draudimo kompanijos vos spėjo reaguoti į gyventojų skundus apie patirtus nuostolius. Liūdniausia tai, kad dauguma nukentėjusiųjų savo turto net buvo neapdraudę.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Dar skaičiuojami nuostoliai
Vienos iš draudimo bendrovių draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas teigia, jog daugiausiai pranešimų apie turto draudimo žalas sulaukiama iš Klaipėdos, Panevėžio bei Vilniaus miestų. „Šiuo metu gauta apie 100 turto ir kasko draudimo klientų pranešimų ir žaloms atlyginti rezervuota iki 200 tūkstančių litų. Kadangi apie patirtą žalą turtui draudimo bendrovei gali pranešti per tris darbo dienas, tuo tarpu automobiliui – per septynias, realūs gamtos šėlsmo sukelti nuostoliai bus aiškūs savaitės pabaigoje, tačiau pagal sulaukiamą skambučių srautą galime prognozuoti, jog išmokų suma augs mažiausiai pusantro karto“, – pasakojo A. Pilčicas.
Dėl siautusios audros itin didelius nuostolius patyrė ne tik būstų, bet ir ir automobilių savininkai. „Kasko draudime skaičiuojama, jog lietus, ledai vairuotojams sukėlė vidutiniškai net 4 tūkstančių litų žalą. Automobilių savininkai nuostolių taip pat patyrė ir dėl ant automobilių virtusių medžių ar jų šakų“, – sako A. Pilčicas.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, jog itin daug pranešimų gauta apie žaibų įtrenkimų sukeltus nuostolius. „Sulaukėme daug skambučių dėl nebeveikiančių kompiuterių, modemų, televizorių ir kitų buities prietaisų. Rugpjūtį – metų metus registruojamas didžiausias skaičius žalų, patirtų perkūnijų metu. Nuo žaibų žalos apsisaugoti norintys gyventojai į draudimo sutartis turėtų įtraukti ugnies ir viršįtampių rizikas“, – pastebi A. Pilčicas.

Gelbėtojams per audras – pats darbymetis
Pasak Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovo Vytauto Šidlausko, jau nenuostabu, kad po nelaimės sužinoma, jog nukentėję žmonės savo turto nebuvo apdraudę. Gal tik 10 procentų iš nukentėjusiųjų būna pasirūpinę savo būsto saugumu ir jį apdraudę. Praėjusią savaitę po rekordiškų karščių praūžęs škvalas pridarė daug nuostolių ir Šiaulių mieste bei aplinkiniuose rajonuose. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojams teko gesinti ne tik dėl žaibų užsidegusius namus, bet ir liepsnojančias ražienas, javų ir kviečių laukus, liepsnojusį traktorių.
„Gaisrai kartais įsiplieskia iš niekur, todėl gyventojams sakome, kad jie būtų kuo atsargesni, ypač kai meteorologai praneša apie audras. Jau šiemet teko gesinti 4 namus, iš kurių vienas sudegė iki pamatų. Kaip bebūtų gaila, namas buvo neapdraustas. Tikriausiai draudimo kompanijos dar statomų namų net nedraudžia. Gerai, kad žmogus dar negyveno tame name ir pats nenukentėjo, tačiau patirti finansiniai nuostoliai labai skaudūs“, – sakė V. Šidlauskas.
Labiausiai būsto draudimo poreikis išauga, kai name gyvena kelios šeimos. Pasak V. Šidlausko, keliabučius gaisrininkai net primygtinai siūlo apsidrausti, nes niekas negali būti garantuotas už savo kaimyno veiksmus, kai dauguma nelaimingų įvykių atsitinka būtent keliabučiuose namuose.


Gyventojų klausiame: Ar draudžiatės nuo gamtos stichijų?

Rita: „Būtina apdrausti savo turtą“
- Gyvename pas mamą. Esame apdraudę visą namą ir jame esančius daiktus. Manau, kad būtina apdrausti savo turtą nuo nelaimių. Dabar ramia sąžine gyvename. Jei trenks žaibas, būsime apsaugoti. Draudimas tikrai reikalingas. Nežinau, iš kur reikėtų gauti tiek daug pinigų namo atstatyti. Draudimas suteikia garantijas, kad neliksime gatvėje.

Irena: „Reikėtų pagalvoti apie namų saugumą“
- Esu apsidraudusi savo būstą. Manau draudimas reikalingas ir kitiems patarčiau draustis, nes tada visi saugiau gyventumėme. Ypač kai dabar taip dažnai trankosi žaibai, reikėtų pagalvoti apie namų saugumą.

Virgilijus: „Draustis reikia, jei namuose yra vertingų daiktų“
- Nesidraudžiu. Manau, kad nuo žaibo penkiaaukštis nesubyrės. Gyvenu pirmame aukšte, tad tikiuosi ir lietus neužlies. Nebent reikėtų pagalvoti apie sodo namelį, tačiau nesu apdraudęs jo. Draustis reikėtų tada, jei namuose būtų vertingų daiktų, o pensininkai nieko vertingo neturi. Todėl ir nesidraudžiu.

Juzefa: „Ruošiamės apdrausti namą“
- Nesidraudžiu, nors manyčiau, kad reikia. Turiu sode namelį, kurį vis planuoju apdrausti, tačiau vis neprisiruošiu. Baugu darosi išgirdus, kad nuo gaisro užsiliepsnojo namas. Tačiau pakraipome pečiais ir vėl atidedame. Artimiausiu metu ruošiamės apdrausti namą.

Daiva: „Gyvenam daugiabutyje – nėra prasmės draustis“
- Nedraudžiu namų, nes gyvenu daugiabučiame name. Galvoju, kad mums nebaisios jokios gamtos stichijos. Jei gyvenčiau kur nors sodyboje, tai gal ir pagalvočiau apie draudimą. Esame net su vyru kalbėję, kad gyvenant name reikėtų draustis.

Valerija: „Draustis reikia, tačiau nesu apsidraudusi“
- Galvoju, kad drausti reikia, tačiau nesu apsidraudusi. Dažniau tenka nukentėti ne nuo stichinių nelaimių, o nuo kaimynų – mano butą jau trečią kartą apipylė. Manau, kad dėl tokių nelaimių tikrai vertėtų apsidrausti namus, nes dabar nėra iš ko išsireikalauti, kad padengtų nuostolius.

Reda: „Lietuvoje neturiu būsto, kurį reikėtų drausti“
- Gyvenu šiuo metu Norvegijoje, tad Lietuvoje neturiu būsto, kurį reikėtų drausti. O Norvegijoje nematau poreikio drausti gyvenamąją vietą. Lietuvoje pasitaiko baisesnės audros su žaibais. Norvegijoje baugina tik stiprios liūtys.

Dalia: „Buto tikrai nedrausiu“
- Reikėtų draustis, tačiau nesidraudžiu. Ypač gaila sodo, kai jis nukenčia per audras. Jei subjūra oras, sode net baisu būti, nes ten, atrodo, tuoj viskas subyrės. Gal ir reikėtų apdrausti sodo namelį nuo stichinių nelaimių, tačiau buto tikrai nedrausiu.

Angelė: „Draudimas – mūsų pačių saugumui“
- Nedraudžiame, tačiau manau, kad gal ir reikėtų. Bijome, kad žaibai nesudegintų namų, tačiau draudimui reikia papildomų pinigų, kurių ne visada lieka. Jei būtų atliekamų pinigų, tikrai apdraustumėme. Juk draudimas – mūsų pačių saugumui.

Lionė: „Gal vertėtų pagalvoti ir apie būsto draudimą“
- Nuo likimo niekur nepabėgsi. Net apsidraudus gali užklupti stichinės nelaimės ir pridaryti daug bėdos. Gyvename daugiabutyje prie pat parko, kur pilna žaibolaidžių ir aukštų medžių, tad manau, kad bent nuo žaibų esame tikrai apsaugoti. Tačiau kai dabar vasaros tokios audringos, visko gali pasitaikyti. Gal vertėtų pagalvoti ir apie būsto draudimą.

Algirdas: „Nebaisios jokios stichinės nelaimės“
- Abejoju, kad būtina visiems draustis namus. Gyvename daugiabutyje, todėl mums nebaisios jokios stichinės nelaimės. Gal tai labiau aktualu namuose gyvenantiems žmonėms, kurie saugo savo turtą. Daugiabutyje viskas kitaip.

Izolda: „Nedraudžiu, nes nėra poreikio“
- Niekada nesusimąsčiau, kad reikėtų apdrausti gyvenamąjį būstą nuo stichinių nelaimių. Nedraudžiu, nes nėra poreikio. Mūsų namas ir taip avarinės būklės, tačiau jame visi gyvename ir džiaugiamės kiekviena diena. Niekas neturi per daug pinigų, kad galėtų investuoti ir į būsto draudimą. Buvo kaimynai kartą užpylę butą, tačiau anokia čia stichinė nelaimė – susitarėme ir toliau draugiškai gyvename.

Į viršų