Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai yra svarbiausi ir reikšmingiausi lietuvių tautos darbai. Jie užtikrino savarankišką valstybinį gyvenimą, atvėrė galimybes ir garantijas lietuvių tautos, kalbos, mokslo, kultūros, politikos laisvai plėtrai.

Šiandien tą svarbą suvokia ne visi. Vasario 16-ąją šiauliečiai mini dvejopai. Vieni dalyvauja renginiuose, kiti svajoja apie sotesnį gyvenimą užsienyje.

Augustinas: „Jei ką nors gero padarys – minėsime“
– Kai pinigų turime, tada ir švenčiame, o ar tai Nepriklausomybės diena, ar ne – nesvarbu. Būtumėme labai patenkinti, jeigu viskas būtų gerai. Mūsų valstybė daug visko prižadėjo, bet nieko nepadarė. Pensijas sumažino, pinigus už šildymą padidino. Manau, valstybė ne tuo keliu eina.

Laura: „Ši diena man nieko nereiškia“
– Dieną praleidžiu ramiai namie. Vykstantys renginiai manęs nedomina. Vasario 16-oji man nieko nereiškia, tik gerai, kad nedarbo diena. Nesu šalies patriotė, galvoju apie gyvenimą užsienyje.

Aistė: „Minime kiekvienais metais“
– Gaminame skanią vakarienę, papuošiame stalą Lietuvos vėliavos spalvomis ir einame į koncertus. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną minime kiekvienais metais, nes mums tai labai svarbu. Ši diena mums siejasi su nepriklausomybe, laisvu ir laimingesniu gyvenimu.

Regina: „Anūkai deklamuoja eiles“
– Apsilankome įvairiuose renginiuose, per televiziją žiūrime šventinius koncertus ir minėjimus. Ši diena svarbi, nes primena, kad esame laisvi. Turiu seną tėvuką, tai jis labai džiaugiasi, anūkai taip pat moka himną, dainuoja ir deklamuoja patriotiškas eiles. Manau, kad mažieji tėvynę myli labiau negu suaugusieji.

Zigmas: „Smagiai leidžiame laiką“
– Stengiamės dieną kaip nors smagiai ir gražiai praleisti. Tai didelė nepriklausomybės šventė. Manau, kad didžiajai daliai Lietuvos gyventojų ši diena taip pat labai svarbi. Tik galbūt jaunimui ši diena nėra tokia aktuali. Reikėtų skirti daugiau dėmesio patriotiškumo ugdymui. Jaunimas bėga iš Lietuvėlės gal Vyriausybės dėka. Jaunuoliai nori gyventi geriau, todėl ir išvažiuoja, tik gaila, kad ne visi sugrįžta.

Sigita: „Nieko neplanuojame“
– Specialiai nieko neplanuojame, tik per televiziją šventinę programą pažiūrime ir iškeliame vėliavą. Ši diena man nieko nereiškia, aš nesu patriotė. Galbūt nesame patriotai, nes tauta nelabai ką jaunam žmogui duoda. Lietuva nelabai mus myli.

Gražina: „Minime senelio atminimą“
– Mano senelis buvo karys savanoris, tai per Vasario 16-ają visada pagerbiame jo atminimą. Būtent senelis patriotiškumą mums ir įskiepijo. Prisimenu, pasakodavo istorijas apie dalyvavimą kare. Būdavo labai įdomu jo klausytis. Jo įskiepytas patriotiškumas niekur nedingo.

Viktoras: „Einame į koncertus“
– Einame į koncertus, kuriuose dalyvauja mano vaikas. Vasario 16-ąją minime kiekvienais metais, nes ši diena mums labai svarbi. Manau, kad Nepriklausomybės dieną minime ne tik mes, bet ir visi lietuviai.

Artūras: „Dieną praleidžiu ramiai“
– Mėgstu šią dieną praleisti ramiai ir vienas. Kartais nueinu į koncertą. Myliu savo tėvynę, todėl Vasario 16-ają visada miniu.

Raimundas: „Ramiai“
– Nieko neplanuoju, atlieku asmeninius reikalus ir viskas. Aišku, tai tėvynės šventė ir ji man svarbi, bet tai nereiškia, kad dėl to aš turiu kažkur eiti ir švęsti. Patriotiškumas slypi mano širdyje, myliu tėvynę ir tiek.

Erika: „Išeiname į gatves“
– Einame pasivaikščioti į miestą. Manau, kad aplinkiniai irgi taip pat švenčia. Išeina į gatves, susitinka su draugais, tik galbūt šią dieną mini nebe taip garsiai, kaip anksčiau. Tai nebūtinai reiškia, kad atslūgo nepriklausomybės skonis, tiesiog nebėra tokios tradicijos. Pavyzdžiui, kiti pamini Vasario 16-ąją vaikų darželiuose, mokyklose ir jiems to užtenka.

Justinas: „Džiaugiamės aplinkinių kompanija“
– Nelabai švenčiame, tiesiog džiaugiamės aplinkinių kompanija. Meilę tėvynei jaučiame labai didelę, bet neturime tokios tradicijos kažkaip specialiai švęsti. Manau, kad daugelis žmonių yra patriotai, tik ne visi moka tai išreikšti.

Į viršų