Spalio 5-ąją bus minima Tarptautinė mokytojų diena, per kurią kiekvienas stengiamės pagerbti savo mokytoją ar bent prisiminti jį. Tad nusprendėme išeiti į Šiaulių miesto gatves ir paklausti šiauliečių ir miesto svečių, ar jie prisimena savo pirmuosius mokytojus. Visi respondentai teigė, kad prisiminimai apie pirmuosius mokytojus yra patys šilčiausi. Daugelis ne tik prisimena jų pavardes, bet ir laiko juos pačiais mylimiausiais.

Lina: „Prisimenu“
– Taip, prisimenu. Buvo visokių mokytojų, bet buvo ir mylimiausia mokytoja, kurią atsimenu iki šiol. Antroje klasėje, kai grįžau iš sanatorijos, ji man padovanojo knygą, kurią turiu iki šiol. Ta knyga man primena tą mokytoją. Tai buvo labai šiltas žmogus, kuris visada padėdavo, stengėsi, kad kiekvienas jaustumėmės gerai. Smagu yra prisiminti.

Rimantas: „Kaip neprisiminsi“
– Pirmųjų mokytojų jau turbūt nebėra gyvų, bet juos prisimenu, kaip neprisiminsi. Labai malonūs prisiminimai užplūsta, buvo tikra draugystė. Būdavo, kad pats kartais nusižengdavai, todėl teko ir kampe pastovėti. Man labai patiko mokytis, nes ir sekėsi gana neblogai. Mylimiausios mokytojos neturiu, bet daugiausia buvau prisirišęs prie pradinių  klasių mokytojos.

Jadvyga: „Netgi labai prisimenu“
– Taip, netgi labai prisimenu. Buvo labai gera mokytoja, visi ją mylėjome. Visi mokytojai buvo geri. Jau daug metų praėjo, bet prisiminimai labai šilti išliko. Gaila, bet su bendraklasiais santykių nepalaikome. Priešingai yra su instituto draugais, su kuriais iki šiol bendraujame. Nežinau, kodėl taip yra.

Aleksas: „Patys geriausi“
– Taip, prisimenu. Tik patys geriausi atsiminimai apie juos. Aš nebuvau labai geras mokinys, mano mama buvo mano mokytoja.     Ji mane nuramindavo, paguosdavo, nuglostydavo. Anksčiau išsigandę visi ateidavome į mokyklą. Dalis mokytojų buvo griežti, ne kartą esu gavęs į sprandą, bet buvo už ką. Mano mylimiausia buvo istorijos mokytoja, kuriai dabar yra 95 metai. Mes su ja labai gerai sutardavome.

Palmira: „Turėjau auksinę mokytoją“
– Mano pirmoji mokytoja buvo Bronė Rupšytė. Ji buvo auksinė mokytoja, dar su klumpėmis eidavome į mokyklą. Vieną kartą kai ji susirgo ir ją pavadavo jos brolis. Tai viena mokinė taip jam davė su klumpe, jog niekada to nepamiršiu. Anksčiau mokytojai buvo geresni, labai mylėjo vaikus. Būdavo net taip, kad mokiniai ateidavo anksčiau į mokyklą vien dėl to, kad mokytojus pasitiktų. Labai mokytojus mylėjome. Mano mylimiausias buvo istorijos mokytojas Puidokas, tik pavardę pamenu. Labai gerai man sekėsi tas dalykas, vien penketai buvo.

Virgilijus: „Prisiminimai yra geri“
– Prisimenu, prisiminimai yra geri. Nors mokytojai buvo geri, bet mokytis nenorėjau. Aš turbūt buvau blogas mokinys. Dabar yra malonu prisiminti tuos laikus. Išskirti patį pačiausią mokytoją yra sudėtinga, renkiesi pagal save. Buvome išdykę vaikai, vieni paklusnesni, kiti – ne. Mano įsimintiniausias prisiminimas buvo tas, kad buvau įsimylėjęs vieną mokytoją. Labai laukdavau tos pamokos.

Gintarė: „Pamenu“
– Taip, pamenu. Prisiminimai labai geri, net šiandien prasilenkėme su mokytoja. Atsimenu tiek visus mokytojus, tiek kokį dalyką dėstė. Buvo įvairių mokytojų: ir griežtesnių, ir ne. Yra mokytojų, kurie yra įstrigę atmintyje, bet vieno vienintelio neturėjau. Žinojau, kad reikia mokytis, todėl ir mokiausi. Tėvai nevertė mokytis. Dabar ir savo vaikams sakau, kad be mokslo nė iš vietos. Prisimenu išleistuves, šimtadienį. Dar pamenu, jog buvo konkursas norint patekti į mokyklą. Iki šiol prisimenu užduotis ir kaip džiaugiamės, jog priėmė.

Arūnas: „Aišku, prisimenu“
– Aišku, prisimenu. Geri prisiminimai apie juos. Jei mokytojai nebūtų buvę puikūs, būčiau nemokėjęs normaliai rašyti. Visada prisimenu mokyklą. Mūsų klasės vadovai buvo lietuvių kalbos mokytojos Sabaliauskienė, Sirtautienė ir matematikas Stasiūnas, kuris buvo kiekvieno vyro siekiamybė. Buvau neseniai sutikęs jį, visiškai nepasikeitęs. Aš buvau geras mokinys, nes reikėjo gero vidurkio, norint įstoti į akademiją ir būti menininku. Tais laikais buvo labai dideli konkursai. Pamenu, jog blogus pažymius galėdavai pataisyti, pažymių knygelę net esu davęs seneliui pasirašyti.

Dominyka: „Prisimenu“
– Prisimenu, prisiminimai apie juos yra geri. Mokytojai nebuvo labai griežti ar reiklūs, visi buvo geri. Iš pat pradžių pačiai buvo didelis noras mokytis, o po to ir tėvams reikėjo skatini, nes nebelabai norėjau. Mylimiausia mano buvo pradinių klasių mokytoja. Ji buvo viena iš geriausių. Ji mokėjo paaiškinti, geriausiai suprasdavau. O gimnazijoje mokytojai buvo šaltesni.

Toma: „Labai geri prisiminimai“
– Labai geri prisiminimai. Visi mokytojai buvo labai mylimi, negalėčiau išskirti vieno, kuris buvo mylimiausias. Mano mokytojai buvo griežti, bet geri, visko išmokė. Tėvai manęs tikrai neskatino mokytis, pati labai norėjau. Šimtadienis buvo vienas įsimintinesnių renginių.

Deividas: „Prisimenu iš veido“
– Prisimenu mokytojus iš veido, bet pavardžių – ne. Prisiminimai apie pirmuosius mokytojus yra iš tikrųjų labai šilti. Pradinių klasių mokytoja buvo viena iš mylimiausių. Pats labai norėjau mokytis, bet ir tėvai skatino, nuo nuo jų daug kas priklauso. Iš pažymių knygutės dvejetų netryniau, buvau pavyzdingas mokinys.

Vilius: „Žinoma, kad prisimenu“
– Žinoma, kad prisimenu. Prisiminimai yra labai geri. Mano visi mokytojai buvo labai geri, todėl vieno mylimiausio neturėjau. Pats norėjau labai mokytis. Tie mokytojai, kurie buvo blogi, po daug metų supranti, kad jie vis dėlto buvo geri.