Nors šiuolaikiniam žmogui sudaromos sąlygos be vargo apsipirkinėti per elektroninę bankininkystę nekeliant kojos iš namų, vis dėlto kartais esame priversti pinigines operacijas atlikti gyvai – arba banko kortele, arba grynaisiais pinigais. Nors galimybė atsiskaityti banko kortele arba grynais pinigais visur daugmaž vienoda, tačiau kai kurie mėgsta naudotis tik vienu arba tik kitu būdu. Tad klausiame, kaip dažniausiai – grynaisiais pinigais ar banko kortelėmis – atsiskaitinėja šiauliečiai. Apie tai, kuris mokėjimo būdas patogesnis ir priimtinesnis apsipirkinėjant, miesto gyventojų nuomonės išsiskyrė – vieni jų kratosi grynųjų ir yra linkę atsiskaitinėti tik banko kortelėmis, o kiti pirmenybę teikia tradiciniam atsiskaitymui grynaisiais pinigais.

Vidmantas: „Banko kortele“
– Dažniausiai atsiskaitinėju banko kortele, grynųjų beveik nenaudoju. Jų prireikia nebent keliaujant į turgų, todėl nors juos naudoju gana retai, tačiau jų visada turiu – atsarga gėdos nedaro.

Sandra: „Grynaisiais“
– Įprastai visada atsiskaitinėju grynaisiais pinigais. Jais apsipirkinėju maisto, rūbų parduotuvėse, prekybos centruose. Banko kortele naudojuosi ypač retai – tik tada, kai reikia daryti pavedimus per elektronines bankininkystes.

Sonata: „Atsiskaitinėju grynais pinigais“
– Beveik visur, kur galiu, atsiskaitinėju grynais pinigais. Banko kortelė man reikalinga tik atliekant pinigines operacijas per elektroninę bankininkystę arba nusiimant grynuosius pinigus.

Loreta: „Labiausiai patinka atsiskaitinėti kortele“
– Mokesčius moku per elektroninę bankininkystę, o apsipirkinėjant parduotuvėse man labiausiai patinka atsiskaitinėti kortele. Vis dėlto kartais tenka atsiskaityti ir grynaisiais pinigais. Štai dabar kaip tik einu iš kelionių agentūros, kur pasakė, kad apmokėjimas galimas tik grynaisiais. Grynųjų prireikia ir einant apsipirkti į turgų.

Ona: „Grynaisiais“
– Visur stengiuosi atsiskaitinėti grynaisiais. Jais dažniausiai atsiskaitau parduotuvėse, o jei nėra galimybės to padaryti, tada atsiskaitau banko kortele.

Diana: „Ir tuo, ir tuo“
– Vienodai dažnai atsiskaitau ir tuo, ir tuo. Visur, kur įmanoma atsiskaityti banko kortele, tai ja ir stengiuosi naudotis, o kur reikalauja grynųjų – grynaisiais. Pavyzdžiui, apsipirkinėjant maisto parduotuvėse, prekybos centruose ar vaistinėse įprastai naudojuosi kortele, o šeštadieniais vykdama į turgų – grynaisiais pinigais.

Nijolė: „Banko kortele“
– Turguje atsikaitau grynaisiais, o visur kitur – banko kortele.

Darius: „Kortele patogiau“
– Atsiskaitinėju kortele, nes ja atsiskaitinėti patogiau, nei grynaisiais. Grynaisiais taip pat atsiskaitinėju, tačiau labai minimaliai – jų visuomet turiu, tačiau tik nuo 5 iki 10 eurų. Grynais pinigais dažniausiai atsiskaitau autobusuose, kioskeliuose.

Virginijus: „Man patinka rankose turėti grynųjų“
– Man labai patinka, kai rankose turiu ir galiu atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, tačiau kuo toliau, tuo mažiau tam lieka galimybių ir tenka mokėti banko kortele. Vis dėlto džiaugiuosi, kad dar yra vietų, kuriose galima atsiskaitinėti grynais pinigais, pavyzdžiui, turguje, į kurį labai mėgstu eiti. Be to, grynųjų prireikia keliaujant, nes yra tokių šalių, kuriose viskas daroma tik grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, Pietų Italijoje.

Rimas: „Grynais“
– Beveik visur atsiskaitinėju grynaisiais, nes taip man priimtina ir įprasta. Na, o jei perku didesnius, „stambesnius“, daugiau kainuojančius pirkinius, kaip, tarkim, statybinės medžiagos, tada jau prireikia ir banko kortelės.

Albinas: „Ir grynaisiais, ir kortele“
– Atsiskaitinėju ir grynais pinigais, ir banko kortele. Vis dėlto kortele atsiskaityti patogiau, todėl jai teikiu pirmenybę.

Neringa: „Dažniausiai grynaisiais“
– Dažniausiai atsiskaitau grynaisiais. Jei labai reikia ar neturiu pakankamos sumos grynųjų, tada atsiskaitau ir banko kortele, tačiau dažniausiai visur moku grynais pinigais. Tai tarsi iš seno likęs įprotis.