facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Jau kelintą savaitę Lietuvą užklupusi anomali karščio banga, panašu, dar neketina trauktis ir šią savaitę. Per 30 laipsnių kasdien pakylantys termometro stulpeliai vis labiau alina nuo karščio pavargusius žmones, todėl apsisaugoti jie bando pačiais įvairiausiais būdais: vartodami skysčius, maudydamiesi, vengdami išėjimo iš namų, valgydami ledus, dėvėdami natūralaus pluošto drabužius ar net gerdami karštą arbatą. Kol kalbos apie vėsesnius orus lieka tik svajonėmis, Šiaulių miesto gyventojų klausiame, kaip jie gelbėjasi ir ką daro tam, kad apsisaugotų nuo kaitros proveržio Lietuvoje.

Liuba: „Kaip ir visi“
– Geriu daug vandens ir stengiuosi kuo mažiau išeiti iš namų – ilsiuosi namuose.

Kamilė: „Su vandeniu“
– Nuo karščių gelbėjamės vandeniu – gerdami ir maudydamiesi. Važiuojame pas senelius į kaimą ir maudomės jų tvenkinyje, nes per tokius karščius neįmanoma būti mieste. Vakar net nedrįsome išeiti į lauką, o šiandien, kai jau truputį vėsiau, išėjome pasivaikščioti po miestą. Būdami namuose po kelis kartus per dieną maudomės duše, o dukrai pripučiame baseiną, prileidžiame vandens ir leidžiame maudytis ten. Atsivėsinti bandome ir valgydami ledus, tačiau tai menkai tepadeda.

Austėja ir Failo: „Nesigelbėju, o mėgaujuosi“
– Nuo tokių orų nesigelbėju, o jais mėgaujuosi, nes esu atspari karščiui. Manau, kad galėčiau gyventi ir Afrikoje. Galbūt vienintelis dalykas, kurį darau kiek dažniau, nei įprastai – geriu daug vandens, todėl visada nešiojuosi vandens buteliuką.

Alfonsas: „Kaistam“
– Kaistam. Nuo karščio padeda tik vanduo ir buvimas pavėsyje. Jei nėra būtinybės kur nors eiti, tai dienomis stengiuosi ilsėtis namuose, o rytais ir vakarais, kada nėra tokios kaitros, dirbu. Ištrūkti prie ežero nėra galimybės, nes reikia dirbti ūkyje ir prižiūrėti tvarte laikomus gyvulius. Per tokius karščius labai jų gaila, nes yra puolami įvairių vabalų.

Tatjana: „Važiuojam prie jūros“
– Atsivėsinti važiuojame prie Baltijos jūros, taip pat prie Šiauliuose ar netoli Šiaulių esančių ežerų. Jei nereikia į darbą, stengiamės daugiau laiko praleisti pavėsyje, namuose. Be to, geriame daug skysčių.

Eugenija: „Geriu daug vandens“
– Geriu daug vandens. Darbe yra kondicionieriai, tad ten vėsu ir gera. Na, o namuose stengiamės vėdinti patalpas darydami skersvėjus – atidarinėdami langus, duris.

Rimantas: „Geriu karštą arbatą“
– Stengiuosi gerti karštą arbatą arba kitus karštus skysčius, nes tai padeda greičiau atsivėsinti. Taip pat atkreipiu dėmesį į aprangą – rengiuosi pralaidžius, „vėsinančius“, natūralaus audinio rūbus.

Jovita: „Geriame daug skysčių ir būname prie ežero“
– Tokiu karščiu stengiamės gerti daugiau skysčių ir važiuoti prie netoli Šiaulių esančio ežero. Taip pat nepamirštame kepurių, kad neperkaistume ar neištiktų saulės smūgis.

Sigitas: „Mažiau judu“
– Kai lauke taip karšta, stengiuosi mažiau judėti ir gerti daugiau skysčių. Atsivėsinti bandau ir važiuodamas maudytis draugų sodyboje esančiame tvenkinyje. Be to, stengiuosi kuo mažiau laiko praleisti mieste, nes gamtoje kur kas geriau, ten daugiau pavėsio.

Jekaterina ir Amelija: „Ilsimės“
– Kai karšta dažniausiai ilsimės namuose, o kai vėsiau – vakarais ir rytais – vaikštome po miestą. Be to, vartojame daug skysčių, važiuojame maudytis prie ežerų. Namuose gelbėjamės įsijungdami ventiliatorių.

Jolanta: „Tik vandeniu“
– Vėsinamės gerdami labai daug vandens. Kai galime, dienomis, per pačius karščius, būname namuose, o jei yra svarbus reikalas – tenka išeiti ir į miestą. Deja, tačiau prie ežerų ir tvenkinių atsivėsinti nevažiuojame – tik vieną kartą buvome išvykę į Jūrmalą.  

Robertas: „Valgome ledus“
– Valgome šaltus ledus, geriame daug vandens. Kai turime laisvo laiko, važiuojame prie jūros, ežerų. Daugiau laiko leidžiame gamtoje, nes namuose – nepakeliamas karštis.

Į viršų