Vėliava nuo seniausių laikų yra valstybingumo simbolis – ją kariai mūšio lauke saugojo it savo akį. Kritusi ar atimta vėliava simbolizavo pralaimėjimą, o vėliavnešys ir jo pulko draugai už tai dažnai sumokėdavo gyvybe. Romėnai už pamestą ar kitaip prarastą pulko vėliavą skirdavo decimacijos bausmę: pulkas būdavo išrikiuojamas ir kas dešimtam kariui viešai nukirsdavo galvą.

Net ir šiandien Lietuvos įstatymai nurodo, kad kiekvienas privalome pagarbiai elgtis su valstybiniais, tautiniais simboliais. Per valstybines šventes neiškėlusiems vėliavų gresia administracinė atsakomybė ir gali būti skirta nuobauda, jeigu iškeltoji vėliava yra netvarkinga.

Nepaisant to, šiandieniniai pavyzdžiai verčia suabejoti, ar tik trispalvės nemylėjome smarkiau, kol ji dar buvo draudžiama: neretas atvejis, kai prie įstaigų plevėsuoja purvinos, nuo laiko ir dulkių patamsėjusios, savo spalvą pakeitusios valstybinės vėliavos.

Šiauliečiai atvirauja, kad kartais iš tiesų iškelia vėliavą tik todėl, kad to reikalauja įstatymas, tačiau kai kuriems iš jų – tai būdas parodyti savo patriotizmą.

Žilvinas: „Iš patriotizmo“
– Per kiekvienas valstybines šventes kabiname Lietuvos Trispalvę ir tikrai ne iš baimės gauti baudą. Labai gražu, kai žmonės Trispalvėmis puošia savo namus, langus. Manau, tai tikrai stiprina meilę tėvynei ir skatina patriotiškumą.

Lina: „Nekabinu“
– Kadangi gyvenu valdiškame name – nekabinu. Turbūt žmonės Lietuvos vėliavą kelia iš patriotizmo, nes jiems tai kažką reiškia. Jeigu nebūtų įstatymo, kuris įpareigotų iškelti vėliavą, galbūt ją kabintų dar mažiau žmonių.

Vida: „Kabinu visada“
– Lietuvos valstybinės šventės man labai brangios, todėl vėliavą keliu visada. Įstatymas tam tikrai neturi jokios įtakos. Turbūt ne veltui vėliava yra valstybingumo simbolis, ją iškeliant man visada suplazdena širdis. Žmonės prie vėliavos kėlimo yra įpratę, dėl to reikėtų tik džiaugtis.

Aldona: „Keliu, nes myliu Lietuvą“
– Keliu vėliavą iš patriotizmo, tai man labai svarbu, nes myliu Lietuvą. Labai gražu, kai Trispalvėmis žmonės puošia savo namus. Štai aš namie į vazelę įmerkiau nedidelę trispalvę vėliavėlę ir ji ant palangės stovi iki šiol. Šis vaizdas širdžiai labai malonus.

Justina: „Man patinka gyventi Lietuvoje“
– Keliu, nes man patinka gyventi Lietuvoje, manau, tokiu būdu galima parodyti savo patriotizmą. Meilę Lietuvai galima demonstruoti įvairiais būdais. Smagu, kad tiek dideli, tiek maži dalyvauja įvairiuose Lietuvai skirtuose renginiuose, parodose.

Nijolė: „Tai būdas parodyti savo meilę“
– Vėliavos kabinimas – tai būdas parodyti savo patriotizmą. Verta vėliavą kelti, nes taip išreiškiame savo meilę, pagarbą Lietuvai. Net jeigu nebūtų vėliavą kabinti įpareigojančio įstatymo, žmonės vis tiek kabintų, gal iš įpročio, o gal iš pareigos Lietuvai. Bet kuriuo atveju vis tiek kabintų.

Danutė: „Mums tai labai svarbu“
– Esame seni gyventojai, todėl vėliavą visada kabiname. Tokiu būdu rodome meilę Lietuvai. Jaunimui tai galbūt nėra taip svarbu. Manau, ypatingą nepagarbą Lietuvai rodo tie žmonės, kurie kabina nešvarias, dulkėtas Trispalves, tokius turbūt reikia bausti.

Rasa: „Visada būna pakabinta“
– Kadangi gyvenu daugiabutyje Lietuvos vėliava per valstybines šventes visada būna pakabinta. Kai dukrytė būdavo mažesnė, namus puošdavome savo pagamintomis Trispalvėmis. Labai gražu, kai miestas pasipuošia vėliavomis, tai skiepija meilę tėvynei.

Sonata: „Trispalve puošiame namus“
– Neturiu nuosavo namo, todėl nekabinu, o daugiabutyje, kuriame gyvenu, vėliava visada būna pakabinta. Mes Trispalve puošiame savo kambarius ir taip švenčiame Lietuvos šimtmetį. Švęsti šimtmetį labai svarbu, nes tai gražus minėjimas, suteikiantis daug gerų emocijų.

Izabelė: „Vėliavą kelti reikia“
– Vėliavą keliame, nes taip reikia, galbūt tai labiau darome dėl įstatymo. Žinoma, galbūt tai šiek tiek sukelia ir patriotiškų jausmų. Vis dėlto manau, kad Lietuvoje žmonės vėliavą kelia nenorėdami gauti baudų. Jeigu įstatymą panaikintų, kažkuri dalis vis tiek vėliavą keltų, bet turbūt nedidelė.

Eduardas: „Negalima nekelti Lietuvos vėliavos“
– Gyvenant prie Dubysos kranto negalima nekelti Lietuvos vėliavos. Kartais tarpusavyje pajuokaujame, kad vėliavą kabinti reikia, jog negautumėme baudos. Įprotį kabinti vėliavą turiu nuo vaikystės, tai įaugę į kraują. Be to, būdami lietuviais, turime parodyti, kad gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, turime savo vėliavą.

Rūta: „Kelia daugiabučio pirmininkė“
– Lietuvos vėliavą visada iškelia daugiabučio pirmininkė. Manau, jeigu nebūtų įstatymo, įpareigojančio per valstybines šventes kelti Lietuvos vėliavos, žmonės vis tiek iškeltų, nes mylim, gerbiam, didžiuojamės sava šalimi. Man labai džiugu matyti miestą, pasipuošusį vėliavomis.

Į viršų