Greitai minėsime mirusiųjų atminimo dieną – Vėlines. Šiauliečiai jau dabar pradeda ruoštis šiai dienai, tvarko kapus, perka žvakes. Miestiečiai sako, kad tai susikaupimo ir rimties diena, tradicija, kurią svarbu puoselėti. Helovinas šiauliečius domina mažiau. Šią šventę mėgsta tik jauni žmonės. Suaugusieji pyksta, kad jaunuoliai, užuot susikaupę, linksminasi, o kiti nemato nieko blogo. Visi vieningai sutinka, kad Vėlinės – daug svarbesnė ir aktualesnė mirusiųjų pagerbimo šventė.

Alvydas: „Minime Vėlines“
– Per Vėlines visada einame į kapus, važiuojame pas uošvius, tėvus. Helovino nešvenčiame. Matyt, tam esame per seni. Tokius žaidimus reikia žaisti vaikams, tai labiau jaunų žmonių šventė. Kita vertus, gerai, kad tokia tradicija egzistuoja.

Rūta: „Uždegame žvakutes“
– Einame į kapus, uždegame žvakutes. Vertiname šią tradiciją, nes turime mirusių artimųjų. Helovino nešvenčiame, nes vaikai yra užaugę, o patiems nesinori išsidažyti ir eiti į gatvę. Galbūt šią šventę labiau mėgsta jaunimas.

Alfonsas: „Būtinai“
– Minime, būtinai pasirūpiname gėlėmis, žvakutėmis. Apvažiuojame visus kapus, ten pabūname, pabendraujame su artimaisiais. Palaidota ir mano sesė, ir brolis, tėvai, tad kapus reikia prižiūrėti. Helovino nešvenčiame, mažai apie šią šventę žinome.

Reda: „Laikomės tradicijų“
– Vėlinių tradicijos laikomės, kaip ir visi. Vaikui Vėlinės galbūt nėra tokios svarbios, bet suaugusiam žmogui ši tradicija svarbi. Turbūt nėra nė vieno žmogaus, kuris neturėtų netekčių. Apie Heloviną to paties pasakyti negaliu, bet jaunam žmogui galbūt šią šventę švęsti smagu.

Justas: „Svarbi tradicija“
– Lankomės kapinėse, jaučiu pareigą visada ką nors į kapus atvežti ir parvežti. Manau, Vėlinių šventė yra svarbi, pagerbti išėjusius yra būtina. Švęsti Helovino nesu įpareigotas, žinau, kad yra tokia šventė ir man ji netrukdo.

Marija: „Vėlinių tradicija būtina“
– Laikytis Vėlinių tradicijos man labai svarbu, ši tradicija yra būtina, nes visi anapilin išeisim. Mirusiųjų pagerbimas, susikaupimo diena yra būtina, artimus mirusiuosius juk mes prisimename kasdien. Be to, tai puiki proga visiems susitikti. Helovino nešvenčiu, nes man tai svetima šventė.

Madyna: „Švenčiame Heloviną“
– Vėlines minime visada, nes žiemą kapinėse lankomės rečiau. Heloviną taip pat švenčiu, tai įdomi ir linksma šventė. Smagu persirengti ir švęsti kartu su draugais. Galima pastebėti, kad tą vakarą daug persirengėlių būna baruose, kavinėse.

Inga: „Ruošiamės Helovinui“
– Man Vėlinių šventė yra svarbi ir aktuali, visada lankomės kapinėse. Helovinui ruošiamės, nes mano sūnus pirmokas, o mokykloje penktadienį bus minima ta šventė. Todėl rengsimės, puošimės, o šiaip anksčiau tikrai nešvęsdavome Helovino.

Deimantė: „Labiau vertinu Vėlines“
– Vėlinių šventė man yra labai svarbi, nes mano tėtis yra miręs ir norisi jam išreikšti savo dėkingumą. Todėl einame į kapus, juos sutvarkome, nuperkame žvakučių. Helovino nešvenčiu, nes esu tikra lietuvė ir man tai nepriimtina. Tai nelietuviška šventė ir jos nereikėtų švęsti.

Roma: „Miniu Vėlines, nešvenčiu Helovino“
– Esu palaidojusi sūnų, vyrą, tėvus, todėl visada lankausi kapinėse, kitaip ir negalėtų būti. Turbūt nėra tokio žmogaus, kuris šios dienos nepaminėtų. Helovino nešvenčiu, man ši šventė nepatinka. Nesuprantu tų persirengėlių, kam to reikia.

Danutė: „Stebime, kaip dega žvakės“
– Mes visada nueiname pažiūrėti, kaip dega žvakutės, taip elgdavomės ir jaunystėje. Manau, gerai, kad tokia tradicija egzistuoja. Helovino nešvenčiame, neturime tam poreikio. Iš artimųjų niekas nešvenčia, tai ir mes nešvenčiame.

Kristina: „Einame į bažnyčią“
– Vėlines minime visada, nes turime palaidotų artimųjų, senelių, prosenelių. Einame į bažnyčią, važiuojame į kapines. Tai liūdna, bet graži diena. Helovino nešvenčiame, matyt, amžius nebe tas. Bent jau man tai visiškai svetima šventė.

Į viršų