Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvos vartotojai išmeta apie trečdalį įsigyjamo maisto – apie 50 kg vienam asmeniui per metus. Taip nutinka, nes vartotojai neįvertina produktų galiojimo laiko ar tiesiog pagamina per daug maisto, kurio vėliau tiesiog atsikrato.

Kai kurie šiauliečiai prisipažįsta, kad elgiasi panašiai, kaip ir dauguma lietuvių: pasibaigus galiojimo laikui, maistą išmeta. Kiti sako, kad stengiasi kuo mažiau pirkti arba apsiperka tik vienai dienai, todėl nebetinkamo maisto nelieka.

Lidija ir Statys: „Labai retai“
– Mes iškart neperkame daug maisto produktų. Neprikrauname pilnų maišų, todėl vėliau nereikia nieko išmesti. Ne viską galime valgyti, perkame tik tuos produktus, kurie nekenkia sveikatai. Taip pat atkreipiame dėmesį į maisto produktų galiojimo laiką, ypač kai apsiperkame prekybos centruose, nes ten galima įsigyti prekę su pasibaigusiu galiojimu.

Auksė: „Pasitaiko“
– Kartais nutinka taip, kad visko prisiperkame per daug, tuomet maistą tenka išmesti. Norėdami to išvengti, pasižiūrime į produkto galiojimo laiką. Išmesti maistą būna labai gaila, todėl stengiamės  viską geriau apgalvoti ir apskaičiuoti.

Gintaras: „Kartais“
– Būna, kad nebetinkamą maistą išmetame, nes turbūt per daug perkame, tačiau taip nutinka ne taip jau dažnai. Matyt, siekiant to išvengti reikia gerai apskaičiuoti, kiek gali suvalgyti ir kiek maisto nusipirkti. Dažnai pagalvojame, kad išmesti maistą nėra gerai, bet taip jau kartais nutinka.

Indrė: „Kai sugenda“
– Maisto produktus išmetu, kai jie būna praradę maistines medžiagas, nes priešingu atveju sugedęs maistas pridarytų daug žalos. Kartais nusprendžiu nieko nepirkti, bet vis tiek iš parduotuvės grįžtu su pilnais maišais. Galbūt ateityje maisto pirksiu mažiau.

Renata: „Tenka“
– Kai nesuvalgome viso maisto ir jis keturias dienas stovi šaldytuve, tuomet išmetame, nes jis tampa nebemaistingas. Ne visada pavyksta mažiau pirkti, nes, pavyzdžiui, kopūstą parduoda dideliais kiekiais. Prekybos centrai turėtų labiau orientuotis į klientus, kurie mažiau valgo. Dabar vienas žmogus, norėdamas sau pasigaminti guliašo, turi pirkti didelį mėsos gabalą, nes mažais gabaliukais mėsos neparduoda.

Ieva: „Dažniausiai daržoves“
– Turime tradiciją su šeima apsipirkti dideliuose prekybos centruose ir nusipirkti produktų visai savaitei. Būna, kai pradedi gaminti, užmiršti, kad kažką turi, tada nueini vėl kažko nusipirkti ir nebesunaudoji, tada tenka išmesti. Dažniausiai tenka išmesti daržoves, nes jos greičiausiai genda, tenka išmesti ir sriubas, ypač tada, kai pasidarai daugiau.

Asta: „Retai“
– Stengiuosi apskaičiuoti, kiek maisto reikia. Visada patikrinu ir produktų galiojimo laiką, kad po to nereikėtų išmesti. Apskritai mes stengiamės mažiau valgyti ir rečiau pirkti. Pirkdami turguje dėl galiojimo laiko pasitikime pardavėjo žodžiu. Turime pardavėją, kuriuo labiausiai pasitikime ir dar niekada nenusivylėme.

Aleksandras: „Netenka“
– Išmesti maisto mums netenka, stengiamės suvalgyti viską, ką nusiperkame iš parduotuvių. Maisto produktų neperkame dideliais kiekiais, stengiamės saikingai maitintis. Daug nepirkti nėra sunku, mano tėvams tai padaryti yra sunkiau, nes jie yra linkę pasmaližiauti.

Artūras: „Kai pasibaigia galiojimo laikas“
– Jeigu yra pasibaigęs maisto produktų galiojimo0 laikas, tuomet išmetame, bet taip nutinka labai retai. Kartais tiesiog liekame apgauti pardavėjų, kai nurodytas produkto galiojimo laikas neatitinka galiojimo laiko, tokiu atveju maistą tikrai išmetame. Apskritai manau, kad šiais laikais žmonės nusiperka tiek maisto, kiek jiems reikia.

Justina: „Dažnai“
– Matyt, taip nutinka, nes maisto prisiperkame per daug ir neapgalvotai. Bandėme maisto pirkti mažiau, bet ir tuomet jo likdavo. Suprantame, kad vartojame neatsakingai, bet mums sunku kažką pakeisti, nors žinome, kad tai įmanoma.

Rolandas: „Būna“
– Kartais maisto nusiperkame per daug, jeigu atsiranda daug veiklų, nebebūna laiko visko suvalgyti, tada pastebime, kad maistas jau būna sugedęs, tokiu atveju maistą išmetame. Dabar stengiamės pirkti mažiau, bet vis tiek visko suplanuoti neišeina. Maisto produktus kartais paaukojame ir labiau skurstantiems.

Gediminas: „Labai retai“
– Stengiamės neprisigaminti daug maisto ir neprisidėti pilnų šaldytuvų. Paprastai perkame tik vienai dienai ir maisto nekaupiame, taip pat visada atkreipiame dėmesį į maisto produktų galiojimo laiką.  Neprisipirkti daug maisto mums yra labai paprasta.

Į viršų