facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Darbuotojams taikomos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančios intervencijos, kurių metu jie konsultuojami ir asmeniškai, gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, – tai nustatė Higienos instituto specialistai.

Yra būtina širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika darbo vietose gali sumažinti darbingo amžiaus žmonių mirčių skaičių. Tuo tarpu Higienos institute atliktu tyrimu nustatyta, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojams retai siūloma dalyvauti įmonių vykdomose sveikatos stiprinimo veiklose, tačiau net 29,4 proc. jų pageidavo, kad darbovietėse būtų organizuojamos su širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika susijusios veiklos.

Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad sveikai gyventi darbuotojus gali paskatinti individualios profesinės sveikatos ar kitų specialistų konsultacijos, kurias jie teikia darbo vietose. Užsienio šalyse tokia veikla taikoma gana dažnai. Higienos instituto specialistai, ieškodami galimybių ateityje suplanuoti darbuotojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančias intervencijas ir jas išbandyti Lietuvos įmonėse, atliko technologijų vertinimo tyrimą „Darbuotojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančių konsultavimo intervencijų vertinimas“.

Intervencijos gali padėti sumažinti darbuotojų kūno masės indeksą
Tyrimo metu vertinti rodikliai, kuriuos galima ne tik objektyviai išmatuoti, bet ir tam nereikia papildomų lėšų, – kūno masės indekso, liemens ir klubų apimties santykio ir pulso dažnio ramybės būklėje pokyčiai. Žinoma, kad padidėję šie rodikliai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Į sisteminę apžvalgą buvo įtraukta 10 tyrimų, kai intervencijų metu buvo skatinamas darbuotojų fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Puse iš jų taip pat siekta mažinti darbe patiriamą stresą, o keturiomis intervencijomis – rūkymą. Viena intervencija siekta mažinti ir alkoholio vartojimą. Intervencijos truko nuo trijų iki dvylikos mėnesių. Individualiais konsultacijas dažniausiai teikė dietologai.

„Sistemiškai apžvelgę mokslinius įrodymus nustatėme, jog intervencijos, kurių metu darbuotojai buvo individualiai konsultuojami, gali mažinti tirtus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius – antsvorį ir nutukimą“, – sakė Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyriaus specialistė Lolita Pilipavičienė.

Apžvelgti įrodymai patvirtina tai, jog šios intervencijos gali padėti sumažinti darbuotojų kūno masės indeksą, tačiau nepakanka įrodymų, kad šios intervencijos gali sumažinti darbuotojų liemens ir klubų apimties santykį bei pulso dažnį jiems esant ramybės būsenos.

Intervencijos gali būti lengviau įdiegiamos, jei jas iš anksto suplanuos
Tyrėja teigia, kad ekspertų apklausa parodė, jog minėtos intervencijos gali būti pritaikytos ar iš dalies pritaikytos Lietuvos įmonėse ir įstaigose. Ekspertai pabrėžė, kad tokias intervencijas įdiegti gali būti lengviau jas iš anksto suplanavus, motyvavus darbuotojus, rengiant įvairių specialistų paskaitas, mokymus ir konsultacijas, taip pat dėmesio skiriant profesinės sveikatos specialistų tobulinimuisi. Įdiegti intervencijas, ekspertų nuomone, galėtų sutrukdyti darbas pamainomis, didelis darbo krūvis bei finansavimo trūkumas.

Higienos instituto specialistai, remdamiesi technologijų vertinimo rezultatais, rekomenduoja Lietuvos įmonėms ir įstaigoms, vykdančioms darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklas, rengti ir individualias konsultacijas ir šitaip siekti sumažinti darbingo amžiaus žmonių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių.

Parengta pagal Higienos institutą

Į viršų