Turgaus prekystaliuose garbingą vietą užima grybai. Vadinasi, jau galima eiti pasigrybauti, pabūti miške, pasidžiaugti jo gėrybėmis.

Šiauliečiai pasakoja, kad  grybauti dažniausiai eina į mišką ir renka tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįsta. Gyventojai labiausiai mėgsta baravykus ir voveraites. Iš grybų gamina įvairius padažus, įdarus, juos paruošia žiemai.

Tuo tarpu nemėgstantys valgyti grybų jų ir nerenka – sako, kad nusipirkti ar užsiauginti galima daug skanesnių gėrybių.

Kalikstas: „Negrybauju“
– Negrybauju, nes mano regėjimas prastas, mieliau grybus perku. Anksčiau grybų valgyti iš viso nemėgdavau, man jie tokie „slidūs“ atrodydavo, bet dabar – valgau.

Vladislovas: „Bijau erkių“
– Grybauti neinu, nes bijau erkių. Dažniausiai grybų nusiperku. Aš juos labai mėgstu valgyti. Perku voveraites ir baravykus, juos valgau su bulvėmis. Tik gaila, kad tos kainos labai kandžiojasi. Dabar viskas labai brangu. Kas anksčiau kainuodavo litais, dabar – eurais.

Ona: „Miškas toli“
– Miškas toli, todėl negrybauju. Be to, vasarą dažniausiai išvažiuoju į užsienį, tad tam nėra laiko. Kai norisi, nusiperku pievagrybių. Apskritai, grybų beveik nevalgau, pas mus yra ir kitokių, daug skanesnių gėrybių.

Arūnas: „Grybų dar nėra“
– Buvau Kelmės miškuose ir grybų dar nemačiau, o štai mėlynių iš tiesų netrūksta. Turiu rankas ir kojas, todėl mėgstu uogas rinkti pats. Uogų prisirenku pakankamai, todėl man nereikia jų pirkti.

Roma: „Kartais“
– Jeigu yra galimybė –  grybauju, bet šiemet dar negrybavau. Dažniausiai grybauju aplink gimtuosius namus. Labiausiai mėgstu raudonviršius, lepšius, baravykus. Iš jų gaminu viską, kas tuo metu šauna į galvą: padažus, įdarus ir t. t.

Saulius: „Planuoju“
– Artimiausiu metu planuoju grįžti į tėviškę, Šilalės rajoną ir ten grybauti. Manau, ten grybų turėtų būti pakankamai. Ieškosiu baravykų ir raudonikių, nes man jie patys skaniausi. Surinktus grybus dažniausiai užsišaldome žiemai.

Rimantas: „Šiemet dar negrybavome“
– Anksčiau dažniausiai grybauti važiuodavome į Neringą. Ten švarūs miškai, samanos, o miškuose aplink Šiaulius – daug žolių. Kai nėra ką veikti, grybauti – tikras malonumas.

Audronė: „Grybų atneša vyras“
– Aš negrybauju, bet mano vyras grybauja. Surinktus grybus dažniausiai būtent man tenka paruošti. Šiais metais vyras jau parnešė voveraičių. Gaila, tačiau kol kas grybų dar nėra daug. Galbūt per šalta, trūksta drėgmės arba tiesiog reikia žinoti, kur geriausiai jų ieškoti.

Diana: „Perkame“
– Lietuvoje negrybaujame, nes šiuo metu čia atostogaujame. Dažniausiai grybų nusiperkame. Mums labai patinka voveraitės ir pievagrybiai. Kadangi gyvename Anglijoje, tai galiu pasakyti, kad Lietuvoje grybai pigesni, bet vertinant pagal gaunamus atlyginimus, Anglijoje viskas yra pigiau nei Lietuvoje.

Danutė: „Grybų nemėgstu“
– Niekada grybų rinkti nemokėjau ir jų nemėgdavau, be to, bijau erkių. Grybai ilgai virškinami, todėl jų nevalgau, kadangi jų nemėgstu, tai dėl to ir nesikankinu.

Elena: „Laukiu gražesnių orų“
– Šiemet dar negrybavau, turbūt laukiu gražesnių orų. Anksčiau grybaudavau Tytuvėnuose. Grybus renku dėl pramogos, be to, man jie labai skanūs. Per įvairias šventes grybais vaišinu artimuosius. Mėgstu grybus paruošti žiemai. Renku baravykus, raudonikius, voveraites ir lepšiukus.

Antanas ir Eugenija: „Kažkada jaunystėje“
– Negrybaujame, galbūt tik kažkada jaunystėje, kai turėjome mašiną. Dabar toks amžius, kad sunku lankstytis, nebėra sveikatos. Grybų neperkame, bet jų ir nesinori, kadangi savo rankomis nesurenkame, tai ne taip ir įdomu. Per savo amžių jau visko prisivalgėme ir grybų, ir uogų.

Į viršų