facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pirmadienį prie Švietimo ir mokslo ministerijos „švietimiečiai“ protestavo prieš planus ilginti mokslo metus. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), Vilniaus švietimo profesinės sąjungos ir asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ surengtos apklausos, kurioje dalyvavo 15,6 tūkst. švietimo darbuotojų, moksleivių ir tėvų, rezultatai rodo, kad visuomenės neįtikina ministerijos argumentai, jog didesnis mokymosi dienų skaičius pagerins ugdymo kokybę ir mokymosi rezultatus.

Protesto akcijos „Ar ilgiau yra geriau?“ protestuotojai reikšdami savo nepasitenkinimą reikalavo susilaikyti nuo netinkamu laiku daromų sprendimų ir spręsti aktualias švietimo sistemos problemas. Valdžios institucijoms įteikti raštai dėl nepritarimo Vyriausybės planams ilginti mokslo metus.

Švietimo bendruomenė yra įsitikinusi, kad pirmiausia turi būti skirtas papildomas finansavimas neformaliam ugdymui, peržiūrėtos mokymo programos, atlikti kiti darbai, kurie turi įtakos lankomumo gerinimui, motyvacijos skatinimui, ir tik po to gali būti svarstoma galimybė ilginti mokslo metus.

Švietimo bendruomenę remia ir protesto akciją prieš mokslo metų ilginimą palaiko Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacija ir Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga.

Simona: „Vaikai ir taip pavargsta“
– Vaikai ir taip pavargsta per tuos mokslo metus. Priklauso ir nuo to, koks vaiko užimtumas. Jeigu žiūrėsime į užsienio šalių patirtį, ten nėra organizuojamos tokios ilgos pamokos. Kitas dalykas, atostogos mūsų mokyklose yra neprotingai išdėstytos, nes mažesnis vaikas vasarą ilgai atostogauja, mokslo metais aukštesniųjų klasių mokiniai jų gauna labai mažai. Artimoje aplinkoje yra daug mamų, kurios augina pirmokus-ketvirtokus. Joms yra beprotiškai sunku suderinti darbą ir vaiko priežiūrą. Pas mus yra pakankamai standartizuota mokykla, antai septynios pamokos su viena kita ilgesne 15 min. trukmės pertraukėle.

Reda: „Pirmiausia – gerai apmąstyti“
– Pritarčiau išsakytai nuomonei, kad pirmiausia reikėtų atidžiai peržiūrėti visas mokymosi programas. Kalbu kaip dviejų buvusių abiturientų mama (vienas labai seniai baigė, kitas – pernai). Atsimenu, kai buvo pailginti mokslo metai, vykdavo vadinami projektai – vaikai išeidavo į mokyklą, bet jau nebuvo aišku, ar pamokos vykdavo. Pirmiausia turėtų būti viskas iš pagrindų labai gerai apmąstyta, paskui tik galima spręsti – ilginti ar trumpinti mokslo metus. Nes jeigu tai tik varnelė ataskaitose, kad vaikai užimti, tuomet tai nėra gerai.

Antanas: „Ilginti nereikia“
– Nereikia ilginti mokslo metų. Ir taip vaikai apkrauti mokslais, užtenka tiek, kiek dabar yra.

Loreta: „Pritariu“
– Ketinimams ilginti mokslo metus pritariu. Vaikų užimtumas didės, mažiau šlaistytis gatvėmis,  jie turės kažkokios veiklos, mokykloje su draugais susitiks. Kurie mokydamiesi dar ir lanko įvairius būrelius ir pan., tie tikrai nesiskundžia dėl krūvio. Aš savo laikais visur spėdavau, turėjau daug veiklos. Man laiko netrūkdavo, mokėjau planuoti ir darbus atlikti gerai. Švietimo problemų tikrai yra, bet šitas žingsnis, mano manymu, neblogas.

Ieva: „Būtų naudinga“
– Mano nuomone, jeigu vaikų užimtumas mokyklose pasipildytų keliomis savaitėmis, tai būtų naudinga. Bet jeigu pirmiausia yra nusprendžiama pratęsti mokslo metus ir tik paskui galvojama, kokia moksleivių veikla mokyklose turėtų būti vykdoma, tuomet nepritarčiau tokiam sumanymui. Viskas turėtų organizuojama nuosekliai ir konstruktyviai.

Edvardas: „Mokslo metų ilginimui nepritariu“
– Nepritariu Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatai ilginti mokslo metus. Dėl visiškai paprastos priežasties. Manau, kad pirmiausia reikia keisti mokymosi kokybę ir požiūrį į mokymąsi. Nes kol kas tai tik tas pats kaip kiekybė. Jeigu vaikas ilgiau lankys mokyklą, nereiškia, kad jis daugiau ir geriau išmoks. Kaip tik gali mokykla jam sukelti apatiją. Daugiau dėmesio turi būti skiriama kokybei, bendravimui, požiūriui į mokinį, svarbu kiekvienam skirti dėmesio kaip individualybei.

Odeta: „Vaikams mokytis bus sunku“
– Birželis yra labai karštas, vaikai ir taip vos mokosi gegužės–birželio mėnesiais. Nėra lėšų tai nepamokinei veiklai. Jau dabar norint vaikus leisti į nepamokinę veiklą, tėvai turi mokėti iš savo kišenės, o valstybė nėra suorganizavusi edukacinės veiklos, kurios daugiau būna metų pabaigoje. Jeigu norima padaryti edukacinę veiklą, reikia, kad tai būtų finansuojama valstybės, o ne iš tėvelių lėšų.

Renata: „Tam pasiruošti reikia 2–3 metų“
– Tiek tėvai, tiek vaikai šiandien nėra pasiruošę mokslo metų ilginimui, tam pasiruošti reikia 2–3 metų. Akcentuojama, kad vaikai per vasarą pamiršta, ko išmoko mokslo metais. Bet taip yra todėl, kad vasarą mes juos tiesiog paliekame savieigai. Ir niekas neužsiima produktyvia jų edukologija, laisvalaikiu, kultūros puoselėjimu. Tad pirmiau sumanykime, kaip įsteigti būrelius vasarą, kad tėvams už tai nereikėtų mokėti, kaip įtraukti juos į veiklas. Vasarą vaikai sėdi prekybos ir pramogų centruose. Tad ar mes formuojame prekybos centrų kultūrą, ar norime suformuoti protingus, išsilavinusius naujos kartos atstovus? Vasarą erdvės mokyklose nėra pritaikytos mokymuisi – šilta, karšta, saulė spigina, nesinori mokytis, gamta pabunda. Vidurvasarį, kai yra 30 laipsnių karščio, ergonominės normos neužtikrina vaikų sveikatos.

Gintaras: „Svarbiausia – ilgesnių mokslo metų turinys“
– Reikėtų pirmiausia įvertinti, kodėl ilginami mokslo metai. Kadangi esu sporto srities atstovas, tai mano manymu, reikėtų gerai įvertinti visų mokslo metų eigą. Teko bendrauti su tėvų forumo atstovais. Tėvai tikisi iš mokyklos ne vien tik mokslo metų ilginimo, o efektyvaus žinių perdavimo, daugiau dėmesio saviraiškai. Jeigu laikas būtų skiriamas, tarkime, fiziniam aktyvumui, tuomet pritarčiau, bet jeigu vien tik tam, kad dar labiau pasunkėtų dalykinė sistema – tuomet ne, nes mokytis vaikams ir dabar yra pakankamai sunku.

Deividas: „Galbūt pritarčiau“
– Galbūt ir pritarčiau. Bet jeigu reikia ilginti mokslo metus vien tam, kad ilgiau truktų, tai visiškai nematau prasmės. Jeigu bus atsižvelgta į efektyvumą ir produktyvumą, tuomet pritarčiau. Nuo ko ir turėtumėme pradėti, tai nuo efektyvumo siekimo – dabar esančių programų trukmės, turinio ir panašiai, mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir kitų problemų.

Aivaras: „Kol kas nepritariu“
– Turiu sūnų pirmoką. Galiu pastebėti, kad priešmokyklinėse grupėse jau prasideda didžiuliai atotrūkiai, kaip ir perpildytose klasėse. Antai vieni labai gerai skaito, kiti – vos vos, treti visiškai neskaito. Ruošiamasi ilginti mokslo metus, bet net vienoda pradžia vaikams neužtikrinama. O ir mokykla mokyklai nelygi, kaip ir visos įstaigos. Konkrečiai kalbant, tikrai mokslo metų ilginimui nepritariu. Nes kol kas visiškai neišspręstas klausimas dėl dabartinių devynių mėnesių.

Tomas: „Jauni žmonės turi turėti laiko sau“
– Mokyklose ir taip tenka dideli krūviai, o dar sėdėti karštose patalpose per vasarą… Žmonės turėtų daugiau laiko praleisti lauke. Kodėl ilginti? Ar siekiama įdarbinti mokytojus, ar kad vaikai būtų užimti, ar kad tėvai galėtų laisvai dirbti ir būti ramūs, jog vaikai turi veiklos, yra ugdomi? O iš tikrųjų nusistovėjusi tvarka yra pakankamai gera. Žmonės ir taip mažai turi laiko sau. Turiu sūnų šešerių metų ir jam reikia eiti į darželį nuo devynių iki pat penkių – tas pats, kas darbo diena. Žmonės turi turėti laisvo gyvenimo, gyvenimo sau, paskui nebebus kada.

Į viršų