facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vokietijos diplomatiniame archyve rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas vis dar kursto gyventojų aistras. Vieni mano, jog jis netikras, kiti – stebisi, kodėl jis nebuvo rastas iki šiol. Tuo tarpu šiauliečiai į šias diskusijas nesileidžia ir džiaugiasi atradimu. Miesto gyventojai net neabejoja, jog tai istorijos palikimas, kurį būtina vertinti.

Jurijus: „Tai nieko nekeičia“
– Aš apskritai džiaugiuosi gyvenimu, juk žemėje gyvenu. Tokie dokumentai man nieko nereiškia, nes esu laimingas. Tuo tarpu jeigu esi priklausomas nuo išorės – laimingas nebūsi. Sakoma, kad laimė yra tada, kai būni čia ir dabar, o jeigu tu priklausai nuo pinigų ar nuo ko nors kito – tai nieko gero.

Aistė: „Nežinau“
– Man tai neturi jokios reikšmės, o valstybei turbūt turi. Nepaisant visko, juk tai Aktas, patvirtinantis nepriklausomybę. Galbūt šis dokumentas primena apie sunkiai iškovotą laisvę, skatina patriotiškumo jausmą.

Lukas: „Džiaugiuosi“
– Manau, tai svarbus įvykis Lietuvai. Svarbu tokius dokumentus turėti, žinoti, jog tokie yra. Valstybės gyvenimo galbūt nepakeis, bet vis tiek tai Aktas, įrodantis, mūsų nepriklausomybę. Galbūt dar reikia atlikti tyrimus, ar atrastas Aktas iš tiesų tikras.

Lorenas: „Turėti originalą – svarbu“
– Žinau, kad Aktas atrastas ir dėl to džiaugiuosi, tik nežinau, kaip mums pavyks jį atgauti. Turbūt valstybei šis dokumentas turi turėti didelę įtaką, nes tai mūsų Nepriklausomybės Aktas. Turėti originalą yra morališkai svarbu. Aišku, keista, kad jis iki šiol nebuvo atrastas.

Simas, Edvardas, Loreta: „Tai istorijos palikimas“
– Tai svarbus dokumentas mūsų valstybei, istorijos palikimas ateitiems kartoms. Tai mūsų tautiškumo simbolis. Aišku, pats dokumentas savaime dar nieko nereiškia, viskas priklauso nuo to, ką pats viduje turi, ar yra tautinė dvasia. Apskritai, Lietuva buvo laisva ir be šio dokumento atradimo, tačiau jeigu jis atsirado, tai dar geriau.

Ugnė: „Seniai puoselėta ambicija“
– Jau nuo seno buvo puoselėjama ambicija atrasti Vasario 16-osios Aktą. Kiek ieškota ir signatarų namuose, Šlapelių muziejuje ir t. t. Smagu, kad rado. Aišku, iš esmės tai nieko nekeičia, tačiau galbūt suteikia daugiau tautinio orumo.

Egidijus: „Noriu jį pamatyti“
– Gerai, kad Aktas atrastas. Jeigu Amerika savąjį tebeturi ir leidžia pasižiūrėti turistams, taip ir Lietuvai Aktas turėtų tapti tarsi traukos centru. Aš norėčiau, kad Aktas būtų eksponuojamas mūsų šalyje, kur visi galėtumėme jį matyti.

Egidija: „Vertinu pozityviai“
– Aš į tas intrigas, į aplink vykstančius įvykius stengiuosi žiūrėti pozityviai. Iš tiesų smagu, kad Aktas atrastas. Dabar esame arčiau tiesos, bus daugiau ramybės. Aišku, dar turės specialistai padirbėti, kad viską sužiūrėtų ir sutvarkytų.

Viktorija: „Tikiuosi, Aktas bus grąžintas Lietuvai“
– Smagu, kad sužinojome, kur Aktas yra. Nors šiek tiek keista, jog dauguma istorikų net nebandė ieškoti. Taip pat norėtųsi, jog Aktas būtų grąžintas į Lietuvą. Jį galėtų eksponuoti Valdovų rūmuose Lietuvos žmonėms, nes kol kas dokumentą matėme tik vadovėliuose.

Romualdas: „Atradimas mane džiugina“
– Kadangi aš gimęs vasario 16-ąją, tai tokiu atradimu iš tiesų džiaugiuosi. Aišku, iš džiaugsmo nešokinėju, juk mes vis tiek ar ką nors prarandame, ar atrandame. Svarbiausia, kad įdomus žmogus atrado, o ne šiaip sau koks užsisėdėjęs akademikas.

Zenonas: „Jaučiuosi tarsi devintame danguje“
– Mane tai džiugina, nes kaip ir mes, taip ir Lietuva turi žinoti savo gimimo datą. Džiaugiuosi, kad Aktas atrastas, kaip Lietuvos patriotas dėl to jaučiuosi tarsi devintame danguje. Labai svarbu, kad ir kiti puoselėtų patriotiškumo jausmą. Pats geromis sąlygomis galėjau išvažiuoti į užsienį, bet neišvažiavau ir mano visa šeima yra čia. Būtent tai, manau, ir yra svarbiausia.

Tomas: „Tai labai keista“
– Galvota, kad Aktas buvo pamestas, nors iš tiesų nepamestas. Kaip jis galėjo tiesiog paimti ir dingti. Man labai keista, kodėl Aktas nebuvo atrastas anksčiau. Turbūt viskas dėl apsileidusių istorikų.

Į viršų