facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuva buvo sukrėsta brutalaus nusikaltimo ir jauno žmogaus žūties. Susimąstyta, kad siekiant išvengti sunkių nusikaltimų ir nužudymų būtina efektyvesnė bausmių sistema už smulkius nusikaltimus ir geresnė jau nusikaltusių asmenų kontrolė. Visgi Lietuvoje sunkių nusikaltimų skaičius nėra toks didelis kaip Vakarų šalyse, tačiau teisėsauga turi toliau investuoti ne tik į priemones nusikaltimo atskleidimui, bet į rizikingų asmenų stebėjimą. Juk akivaizdu, kad daugumą sunkių nusikaltimų padaro jau anksčiau nusižengę asmenys.

Netrukus paplatintas video- apie tai, kaip septintą mėnesį besilaukiančią moterį jaunuoliai ėmė plūsti ir grasinti, vėl papiktino visuomenę. Nėščiajai pagrasinta nužudytos I. Strazdauskaitės likimu. Agresyvūs jaunuoliai, pamatę, kad jos vyras yra užsienietis, įsikarščiavo.

Įvykiai ir jų scenarijai verčia nerimauti, ypač moteris. Tad teiraujamės, kaip šiauliečiai vertina savo ir kitų saugumą.

Aurelija: „Pavojingi įvykiai visuomet vykdavo“
– Manau, kad tokių įvykių pasaulyje visuomet buvo, yra ir bus. Tiesiog reikia patiems labiau saugotis. Savo saugumu rūpinamės patys. Bet daug lemia atsitiktinumai, žmogaus likimas – jeigu jau lemta, vadinasi, lemta. Taip pat mačiau nufilmuotą incidentą, kai vaikinai užsipuolė nėščiąją. Mano vertinimu, reikia moterims pačioms saugotis, nors ir jos elgesys tokioje situacijoje buvo neadekvatus. O vardan saugumo, žinoma, patys vengiame tokių vietų, kuriose būtų pavojinga. Kaip ir sakiau, jei likimas, nelaimė ir nutiks.

Marytė: „Atrodo, kad esame saugūs“
– Labai nejauku girdėti tokias naujienas. Bet man atrodo, kad esame saugūs. Kas jau atsitiko – tas, bet labai baisu, kad nežinai, tarp kokių žmonių esame, kad jie yra šalia. Nereikia kaltinti tuo, jog Lietuva – tokia šalis, tiesiog yra visokių žmonių, jie išsigimę ir viskas. Ten jau ne žmonės… O mes, pensininkai, daugiausia iš ryto ir vaikštome, apsiperkame ir t. t., o vakarais į gatvę jau nebeiname.

Marina: „Nelabai“
– Po tokių rezonansinių įvykių jaučiuosi nelabai saugi. Tik dabar daugiau apie tai pranešinėjama ir šnekama žiniasklaidoje. Populiarūs naujienų portalai, socialiniai tinklai nuolat skelbia naujienas apie pastaruosius įvykius, verda diskusijos, tai norom nenorom susimąstai, kad nėra Lietuvoje taip saugu. Labai gaila merginos. Baisu. Automobiliu jei keliauju viena, tik įsėdusi užsirakinu, vakarais nevaikštau, pakeleivių nestoju pavėžėti, o dabar jau – tuo labiau.

Inga: „Kasdien vyksta panašūs dalykai“
– Kasdien panašūs dalykai vyksta, o anksčiau jų būdavo ir dar daugiau. Anksčiau ir medija mažiau transliuodavo tokias žinias. Kasdien žmonės dingsta, tik ne kiekvieno dingimą taip ištransliuoja. Bet, mano manymu, su kiekviena diena yra vis saugiau. Kai buvau jaunesnė, daug tranzuodavau, tai visuomet įsidėmėjusi mašinų numerius, juos išsiųsdavau draugams, pažįstamiems, kad jie žinotų, su kokiu automobiliu važiuoja. Bet ir dujų balionėlį su savimi nešiojuosi – brolis padovanojo, nes niekuomet negali žinoti.

Vytautas: „Saugiai“
– Jaučiuosi saugiai, o panašių įvykių visur būna, ir užsienyje, ne tik Lietuvoje. Pasitaiko ir, be abejo, nemalonu, kad tokie dalykai vyksta, bet tikiesi, kad tai tavęs nepalies ir viskas. Aš esu vyras, tad man tarsi mažiau pavojinga – tai ir nieko nebijai, kol nieko blogo neįvyko.

Romualdas: „Kaip buvo, taip ir yra“
– Kalbant apie saugumą, kaip buvo taip ir yra, niekas nepasikeitė. Įvyksta atskiri, baisūs įvykiai, bet prieš kurį laiką irgi buvo daug nužudymų. Dabar turime apie tai daugiau informacijos. Tie atskiri įvykiai parodo mūsų gyvenimo pusę. Labai daug nusikaltėlių išvažiavo užsienin atvėrus sienas. Tad saugumas nėra ypač padidėjęs, bet baimintis dėl to nereikėtų.

Rima: „Manęs tai nejaudina“
– Manęs tai nejaudina. Ko čia bijoti? Pradėkime bijoti dar ir vaikščioti mieste. Juk ir automobilis žengus į gatvę gali netikėtai partrenkti… Pačiai reikia rūpintis tuo saugumu. Visur žmonės dingsta, dingdavo ir dings. Aš nevairuoju, tad man labai ramu. Bet reikia elementarių priemonių imtis – nestoti, naktimis nevažinėti, vienam naktimis nevaikščioti. O dėl tų įvykių niekur nedingsi – likimas taip sustygavo ir viskas.

Adolfina: „Nesijaučiame saugūs“
– Nesijaučiame saugūs. Pastarieji įvykiai labai sukrėtė – kad gali nei iš šio, nei iš to grasinti nėščiai moteriai. Kažkas negerai darosi mūsų Lietuvoje. Pačiai neteko susidurti su įžūliais chamais, vakarais jau niekur nevaikštau, kadangi esu vyresnis žmogus. Baisiausia dėl anūkių – jos jau yra panelės. Močiutės išgyvena dėl savo vaikų ir anūkų. Ta tema kaip tik vakar kalbėjome – kodėl ir kaip reikia saugotis, ko nedaryti.

Arūnas: „Vyrams mažiau pavojaus“
– Pirma, aš ne mergina. Antra, kiek vaikštau Šiauliuose, o baigiu darbą gana vėlai, problemų tikrai neturiu – bulvaras apšviestas. Kalbant apie Lietuvos įvykius, sakoma, kad kiekvienoje šeimoje yra blogas žmogus. Teisingai sakoma, kad laikotarpiu po 1990 metų žmonės atitrūko. Jie pajuto pinigo skonį, vertybe tapo pinigai, o ne žmogus, ne vaikas ir vaikai gyveno draugų auklėjami. Tad ir matome tokį rezultatą.

Inga: „Jaučiuosi nesaugiai“
– Iš tikrųjų jaučiuosi nesaugiai. Pati išgyvenau, kai per kelias minutes nuo mano automobilio buvo pavogti veidrodėliai. Jaučiau, kad mane kažkas stebi, nors automobilis stovėjo apšviestoje aikštelėje, po langais. Bet per kelias minutes sugebėjo apvogti. O aš su vaiku kaip tik buvau.

Vakarais, kai tamsu, niekuomet nevaikštau pėsčia, jeigu ko prireikia, tai nuvykstu į parduotuvę automobiliu. Keista – jei pavagia karvę, laisvė atimama dešimčiai metų, jei nužudo žmogų – gauna irgi tiek pat. Tai yra nesąmonė. Dažniausiai bausmę atlikę įkalinimo įstaigoje tęsia nusikaltimus, tik nedidelis procentas keičia savo gyvenimus.

Justina: „Kuo toliau, tuo baisiau“
– Naujienos privertė pasijausti baisiai. Vakar mačiau reportažą, kuriame pasakojo apie užpultą nėščiąją, tiesiog netekau amo. Trūksta žodžių. Kuo toliau, tuo baisiau. Dieną baisu jau kažkur išeiti, o jau apie vakarą net nekalbu. Dabar jau neberizikuoju, nors iki tol nepabijodavau vakarais išeiti į gatvę. Matyt, reikėtų keisti bausmių sistemą, nes žmonės nebijo žudyti. Griežtesnės bausmės galbūt leistų susimąstyti.

Dalia: „Jaučiuosi gerai“
– Suirutė, žinoma, jaučiama visur. Bet aš jaučiuosi gerai. Aš turiu suaugusius vaikus, bet jeigu turėčiau mažesnius, tai turbūt taip nesijausčiau. Mano nuomone, Lietuvoje vis tiek viskas klostosi į gerąją pusę. Žmonės iš tikrųjų yra puikūs. Yra tikrai labai daug puikių žmonių. Manyčiau, kad anksčiau irgi buvo visokiausių žmonių, bet nebuvo taip daug pasakojama apie nusikaltimus.

Į viršų