Šiauliečiai sako, kad apie Kalėdų tradicijas žino šiek tiek mažiau nei apie Kūčių. Nepaisant to, vis tiek kai kurių laikosi. Pavyzdžiui, pirmąją Kalėdų dieną stengiasi būti drauge, eina į bažnyčią. O antrąją gieda giesmes, žaidžia žaidimus. Aišku, gyventojai džiaugiasi ir kalėdinėmis dovanomis. Tik visi sutartinai tvirtina, kad labiausiai vertina ne brangias, bet iš širdies bei su meile dovanotas.

Adelė: „Einu į bažnyčią“
– Prieš Kūčias visada pasirūpinu kalėdaičiu. Visada paaukoju bažnyčiai. Esu tikinti, net namie giedu giesmes, sukalbu maldeles. Neseniai anūkui nupirkau kryželį, maldaknygę, rožančių. Kadangi jis ruošiasi persikelti gyventi į kitą vietą, manau, kad tokia dovana pravers.

Valerijus: „Dalijamės linkėjimais“
– Per šventes man labiausiai norisi, kad būtų ramu, vyrautų taika, o žmonės šypsotųsi. Per Kalėdas visi susitinkame, pasveikiname vieni kitus. Dabar galbūt nebėra taip populiaru, bet  aš iki šiol siunčiu atvirukus su eiliuotais sveikinimais. Daugiausiai džiaugsmo suteikia anūkė, kuri ne taip dažnai pas mus apsilanko.

Gediminas: „Susirenkame visa šeima“
– Kažkokių ypatingų tradicijų nesilaikome, tik galbūt valgome daugiau žuvies. Man šventės nėra labai svarbios, tai tiesiog proga visiems susitikti. Dovanos man taip nelabai rūpi. Aišku, prieš penketą metų turbūt buvo aktualu dovanoti brangias dovanas, o dabar nusprendėme dažniau dovanoti rankdarbius, uogienes ir pan.

Regina: „Paruošiu dovanas“
– Pirmiausia paruošiu dovanas, kad kiekvienas anūkas rytą jas rastų po eglute. Dovanas gauna ne už dyką. Už tai jie turi atlikti užduotį, papasakoti, ką gero nuveikė per šiuos metus, galbūt eilėraštuką išmoko, o gal gerus pažymius gavo. Apskritai, Kalėdos – man labai svarbi šventė, juk tai puiki proga susirinkti visiems kartu.

Karolina: „Pagalvoju apie kiekvieną žmogų“
– Gyvename Kalėdų laukimu, ruošiamės Kūčioms, perkame dovanas, puošiame Kalėdų eglutę. Prieš pirkdama dovanas visada stengiuosi pagalvoti apie kiekvieną žmogų, kas jam labiausiai patiktų. Todėl šiek tiek daugiau laiko skiriu idėjai realizuoti. Aišku, padeda internetas, bet vis tiek stengiuosi rasti smulkmeną, kuri tikrai nudžiugintų. Labai laukiu Kalėdų, nes tai mano mėgstamiausia metų šventė.

Robertas: „Per Kūčias puošiame eglutę“
– Mes laikomės tradicijų, manau, kad Kūčios ir Kalėdos lietuviams yra pačios gražiausios šventės. Tai šeimos šventės, kai laukiame atvykstančių vaikų, anūkų, kad susėstumėme prie Kūčių stalo, papuoštumėme eglutę. Pastarosios tradicijos laikomės, nes norime, kad eglutė kuo ilgiau išsilaikytų ir kuo mažiau nubyrėtų spyglių. Be to, ja džiaugiasi ne tik anūkai, bet ir mes.

Ingrida: „Kalėdų išvakarėse nevalgome mėsos“
– Kalėdų išvakarėse stengiamės, kad ant stalo būtų dvylika patiekalų, nevalgome mėsos, laužome kalėdaitį. Iš po staltiesės traukiame šiaudą ir žiūrime, kas ilgiau gyvens. Žinau, kad kol visi nepavalgė, negalima nuo stalo atsikelti pirmam. Kūčias dažniausiai praleidžiame pas senelį, o Kalėdas švenčiame namie kartu su vaikais.

Vladas ir Onutė: „Švenčiame tyliai ir ramiai“
– Šventes dažniausiai švenčiame dviese namuose. O jeigu atvažiuoja vaikai, laiką leidžiame su jais. Kaip ir visi rūpinamės, kad per Kūčias ant stalo būtų dvylika patiekalų. Per didžiąsias šventes visada apsilankome bažnyčioje, ten atsipalaiduojame, juk bažnyčioje yra labai gera aura.

Arvydas: „Specialiai šventėms nesiruošiame“
– Kažkokių ypatingų tradicijų nesilaikome. Laiką leidžiame taip, kaip išeina. Žinoma, perkame dovanų, brangių tikrai neieškome. Stalo taip pat neperkrauname, perkame tai, ko labiausiai norisi. Elgiamės spontaniškai, šventės specialiai neruošiame, trūksta laiko, juk reikia dirbti, anūkus prižiūrėti.

Janina: „Apsilankome mišiose“
– Švenčiame ir tradicijų laikomės, kaip ir visi. Kūčiavojame, atvažiuoja vaikai, einame į mišias. Kūčios, Kalėdos – katalikiškos šventės, neįsivaizduoju, kaip būtų galima per didžiąsias šventes neapsilankyti bažnyčioje.

Nijolė: „Išvykstame į užsienį“
– Per žiemos šventes išvykstame į Italiją, Romą, neliekame Lietuvoje. Ten apsilankome pas giminaičius. Negaliu tiksliai pasakyti, kodėl geriau švęsti užsienyje. Manau, kad kiekvienam reikėtų ten nuvykti ir įvertinti.

Eugenijus: „Švenčiame su šeima, vaikais“
– Skaičiuojame, kad būtų dvylika patiekalų ir kalėdaitis. Esame tikinti šeima, štai net sūnus susituokė bažnyčioje. Manau, labai svarbu apie tradicijas kalbėti vaikams nuo vaikystės. Turbūt jeigu ne mano tėvelio mokymai, šiandien švęstumėme visai kitaip. Todėl apie tradicijų puoselėjimą reikia kalbėti kuo daugiau.

Į viršų